„Nuolatiniai generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno kaltinimai mūsų adresu įtikina, jog Aljanse siekiama išnaudoti krizę Ukrainoje, kad „sutelktų gretas“ prieš menamą išorinės grėsmę NATO šalims ir kad Aljansas dėl to atrodytų reikalingesnis XXI amžiuje“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.
„Iš to kyla ir pabrėžtinas „didėjančios Rusijos militarizacijos“ akcentavimas – tuo metu, kai NATO karinės išlaidos sudaro apie pusę skiriamų gynybai visame pasaulyje, o Rusijos karinis biudžetas bent dešimt kartų mažesnis negu visų Aljanso šalių gynybos biudžetų suma“,– pridūrė ministerija.
Pasak URM, „pastaruoju metu NATO generalinis sekretorius aktyviai pasisako apie Rusiją – ir dar konfrontaciniu tonu, uoliai atkurdamas Šaltojo karo laikų retoriką“.
Ministerija pažymėjo, kad A.F.Rasmussenas pastaraisiais mėnesiais nepasiūlė jokios konstruktyvios programos dėl krizės Ukrainoje, pridūrusi, kad toks elgesys tik didino nestabilumą regione.
Rusijai praeitą mėnesį aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, NATO įšaldė beveik visą karinį ir civilinį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tikino, kad policinis dialogas turėtų būti tęsiamas ambasadorių arba aukštesniame lygmenyje.
„Foghas Ramussenas kalba apie viso santykių su Maskva komplekso peržiūrėjimą, įskaitant 1997 metų Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą ir 2002 metų Romos deklaraciją. Tačiau jam nekelia susirūpinimo, kad būtent Aljanso narės, pažeisdamos pagrindinius tų dokumentų teiginius, ne kartą prisiimdavo tiek teisėjo, tiek teismo vykdytojo vaidmenį – kaip nutiko Kosove arba Libijoje – tuo pačiu klibindamos tarptautinės teisės normas. Kai Rusija atkreipdavo dėmesį į visas tokių veiksmų keliamas grėsmes, mus tikindavo, kad (kitos) išeities nebuvo“, – sakoma pranešime.
Rusijai praeitą mėnesį aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, NATO įšaldė praktiškai visą karinį ir civilinį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tikino, kad politinis dialogas turėtų būti tęsiamas ambasadorių arba aukštesniame lygmenyje.
Vakarų šalių karinis aljansas taip pat apribojo Rusijos diplomatų lankymąsi savo būstinėje ir peržiūri 1997 metų tarpusavio santykių pagrindų aktą bei vėlesnę 2002 metų Romos deklaraciją. Pagal tuos dokumentus NATO įsipareigojo nesteigti karinių bazių naujai į Aljansą priimtose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Tuo tarpu Rusija kaltina NATO tebesilaikant Šaltojo karo laikų mąstyseną ir reiškė susirūpinimą, kad Aljanso pajėgos gali būti nuolat dislokuojamos Rytų Europoje.
