Kai praėjusį mėnesį buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo, praėjus vos kelioms dienoms jis jau sėdėjo lėktuve, skrendančiame į Vieną. I.Sutiaginas – vienas iš Rusijoje kalintų keturių įtariamų užsienio valstybių agentų, kuriuos Maskva paleido mainais į dešimt JAV sulaikytų Rusijos agentų, prisipažinusių šnipinėjus užsienio valstybės naudai.
Pats I.Sutiaginas tikina nesąs šnipas ir labai „nepatogiai“ besijaučiantis dėl to, kad tapo apsikeitimo agentais dalimi. „Dėl to buvau tikrai labai nelaimingas ir labai liūdnas, – BBC sakė vyras. – Aš tikrai nenoriu išvykti iš Rusijos ir tai nebuvo pats trokštamiausias mano dalykas. Žinoma, norėjau būti paleistas. Žinoma, norėjau būti laisvas. Tačiau norėjau būti laisvas teisingumo pagrindu.“
„Aš pradingau“
Čia gali būti labai pavojinga. Yra daug, labai daug dalykų, kurie tau gali nutikti kalėjime – tiek tų, kuriuos gali padaryti šios įstaigos administracija, tiek tų, kuriuos gali padaryti kiti kaliniai. Tai labai pavojinga vieta.Mokslininkas, analizavęs ginklų kontrolės klausimus solidžiame Maskvos smegenų centre, teigia tapęs „įtartinas“, kai 1990 metais Didžiojoje Britanijoje dalyvavo saugumo konferencijoje. Čia prie jo priėjo vienos įmonės atstovai ir paprašė atlikti jiems tyrimą dėl investicijų klimato Rusijoje. I.Sutiaginas teigia, kad verslininkams buvo įdomi komercinė, ne karinė informacija ir kad visa informacija, kurią jiems perdavė, buvo surinkta iš viešai prieinamų informacijos šaltinių.
Kalbėdamas su BBC žurnaliste, mokslininkas iš kuprinės išsitraukė dienraščio „Washington Post“ ir Rusijos kariuomenės laikraščio „Raudonoji žvaigždė“ iškarpas su apibraukta informacija. „Matote, – sakė jis, – tai ta pati informacija, kurios perdavimu buvau apkaltintas, teigiant, kad ši informacija buvo slapta. Tačiau ji buvo išpublikuota ir prieinama visiems žmonėms.“
1999 metais Vladimirui Putinui perėmus premjero postą, I.Sutiaginas buvo iškviestas į pokalbį su FSB – Rusijos žvalgyba. „O tuomet aš pradingau“, – su šypsena pasakojo vyras.
I.Sutiaginas buvo suimtas, jam pateikti kaltinimai perdavus Rusijos karines paslaptis Vakarų valstybių šnipams. Praėjus penkeriems metams po suėmimo ir trijų teismų, 2004 m. vyras galiausiai buvo nuteistas 15 metų kalėjimo.
Vyras numoja ranka į visus sunkumus, kurių jam teko patirti būnant kalėjime, sakydamas nenorįs skųstis ir tvirtindamas, kad gyvenimas kalėjime ne visuomet toks blogas, kaip apie jį kalbama. Net jei ir taip, I.Sutiaginas pripažįsta, kad kartais kalėjime jausdavo baimę. „Čia gali būti labai pavojinga. Yra daug, labai daug dalykų, kurie tau gali nutikti kalėjime – tiek tų, kuriuos gali padaryti šios įstaigos administracija, tiek tų, kuriuos gali padaryti kiti kaliniai. Tai labai pavojinga vieta“, – pasakojo vyras.
Karčiai saldus sugrįžimas
Yra didžiulis skirtumas tarp šalies ir valstybės. Mano šalis yra Rusija ir aš nekaltinu jos dėl mano įkalinimo. Todėl ir noriu sugrįžti į Rusiją. Ne į Rusijos valstybę. Noriu grįžti į savo šalį, savo tautą.Per visus 11 metų, praleistų nelaisvėje Rusijos kalėjimuose ir darbo stovyklose, I.Sutiaginas nuosekliai tvirtino esąs nekaltas. Dėmesį į jo bylą atkreipė tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“.
Leidus Rusijos saugumui, I.Sutiaginą pasiekdavo minėtos organizacijos narių laiškai ir atvirukai, kurie suteikė vyrui vilties ir leido kalėjimo sargams suprasti, kad jis nebuvo eilinis kalinys ir kad apie jo bylą žinojo visas pasaulis.
„Buvo daugybė mane rėmusių žmonių, siuntusių man laiškus, paramos žodžius, tiek iš Rusijos, tiek iš kitų pasaulio valstybių. „Amnesty International“ žmonės atsiuntė man tūkstančius laiškų tiesiogine šio žodžio prasme. Tai buvo labai rimta parama man ir manau, kad labai rimta parama visiems, kurie šiuo metu yra už grotų“, – pasakojo rusas.
I.Sutiaginas teigia, kad paleidimas į laisvę jam buvo tikras šokas. Apie tai, kad taps apsikeitimo agentais proceso dalimi jis sužinojo tik po to, kai iš Rusijos šiaurėje esančios darbo stovyklos buvo pervežtas į liūdnai pagarsėjusį Lefortovo kalėjimą Maskvoje.
Vyras teigia iš pradžių atsisakęs pasirašyti prisipažinimą, bijodamas, kad tai bus kaltės pripažinimas. Pasirašyti jis sutiko tik dėl savo šeimos ir todėl, kad jam buvo pasakyta, kad kitaip visa apsikeitimo kaliniais operacija bus atšaukta. Mokslininkas sako nenorėjęs tapti priežastimi, dėl kurios kas nors būtų laikomas už grotų.
Šiuo metu I.Sutiaginas Didžiojoje Britanijoje leidžia laiką su draugas. Savo pase jis turi ir šešių mėnesių darbo vizą. Vis dėlto jo kelionė iš kalėjimo į laisvę yra karčiai saldi. Labiausiai pribloškia tai, kad net ir po to, ką teko patirti, I.Sutiaginas mieliau grįžtų į Rusiją.
„Yra didžiulis skirtumas tarp šalies ir valstybės, – BBC sakė mokslininkas. – Mano šalis yra Rusija ir aš nekaltinu jos dėl mano įkalinimo. Todėl ir noriu grįžti į Rusiją. Ne į Rusijos valstybę. Noriu grįžti į savo šalį, savo tautą.“
Paklausus, ar nebijo, kad vėl bus suimtas ir pasodintas į kalėjimą, vyras teigė suprantąs pavojų, tačiau pabrėžė, kad tai nekeičia jo pozicijos. „Kodėl britas jūreivis svajoja apie baltas uolas, kai jis yra toli? – klausė vyras. – Aš svajojau apie Maskvą, tiksliau apie savo miestelį, esantį už Maskvos. Tai mano baltosios uolos.“
