Atitinkamą nutarimo projektą parengusi ministerija teigia, kad iki šiol nėra pasirašytas dvišalis Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių.
Anot minsiterijos, nesant sutarties, „apsunkinami veiksmai, susiję su Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų, esančių Rusijos Federacijoje, nustatymu, apskaita, tvarkymu ir priežiūra“.
Kultūros ministerijos vertinimu, Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų individualios galimybės ir iniciatyvos sutvarkyti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapavietes Rusijoje yra nekoordinuotos ir nenuoseklios.
„Būtina minėtai sričiai koordinuoti įsteigti Lietuvos Respublikos specialiojo atašė Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros klausimams pareigybę Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje“, – teigia ministerija.
Šį pasiūlymą Vyriausybė svarstys posėdyje antradienį.
Rusijos teritorijoje yra daugiau kaip 200 kapinių, kuriose palaidoti lietuvių tremtiniai ir politiniai kaliniai. Daugiau kaip 60 proc. šių kapinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20 proc. – patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko.
Sovietinės okupacijos metu iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.
