Rusija vėl atmetė NATO įtikinėjimus, kad Aljanso pratybos yra gynybinės, ir pavadino jas antirusiškomis.
Didžiausios per 30 metų pratybos Norvegijoje ir visame NATO. Jose dalyvauja 50 tūkstančių karių, per 60 laivų ir šimtus orlaivių. NATO 2017 metais sustiprino pasirengimą apsaugoti Šiaurės Atlanto vandens kelią, gyvybiškai svarbų, kad Jungtinės Valstijos galėtų atsiųsti pastiprinimų į Europą ir atkūrė tuo besirūpinančią vadavietę.
„Galime Norvegijos žmonėms parodyti, kad Aljansas, jei prireiks, pajėgus atvykti į Norvegiją ir mums padėti“, – sako Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.
NATO pakvietė Rusijos ir Baltarusijos stebėtojus į visas pratybas. Tačiau Aljansas sako, kad Rusija nuo pat Šaltojo karo pabaigos nėra pakvietusi Aljanso atstovų ištisai stebėti jokių savo pratybų – randa visokių išsisukinėjimų. Ir dabar, nors NATO pabrėžia, kad mokymai vyksta toli nuo Rusijos sienos, Maskva širsta, esą nepaisant kerėpliškų įtikinėjimų, akivaizdu, kad jėgos rodymas – antirusiškas.
„Tokia politika, toks požiūris, kelia realią riziką, kad padėtis regione prastės“, – Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Dabar Maskva ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris, nors teisėtas, nustebino Norvegiją ir NATO. Aljanso pratybos buvo planuojamos penkerius metus, o Rusijai apie jas detaliai papasakota prieš kelis mėnesius, bet Maskva tik praėjusią savaitę informavo NATO, kad pati rengs pratybas tame pat Šiaurės jūros regione. Ketvirtadienį ji pradės trijų dienų raketinius mokymus, ir perspėja neskristi į tam tikrus regionus. Stebėtojai sako, kad šis Maskvos žingsnis geriau už bet ką rodo Šiaurės šalims, kad Rusijos grėsmė – ne prasimanymas.
