„Eurazijos integracijos kontekste negalima užmiršti, kad rusų kalba yra veiksminga nacionalinio bendravimo priemonė visoje posovietinėje erdvėje, ji išlieka galingu žmonių, gyvenančių buvusiose sovietinėse respublikose, vienijimo faktoriumi“, – sakė S.Naryškinas per apskritojo stalo susitikimą, surengtą rusų kalbos tema.
Valstybės Dūmos pirmininkas mano, kad „prieš kelias dienas vykęs Latvijoje referendumas dėl antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai patvirtina šios problemos aktualumą“.
„Pats šio klausimo kėlimas ir diskusija dėl rusų kalbos statuso buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje yra teisėtas ir daugeliu atžvilgiu pateisinamas“, – pažymėjo S.Naryškinas.
Jis mano, kad esant dabartinėms informacijos ir masinės komunikacijos sąlygomis rusų kalbą reikia ginti ypatingai.
Pasak S.Naryškino, 160 mln. žmonių pasaulyje rusų kalbą laiko gimtąją, o apie 278 mln. planetos gyventojų vartoja ją kasdieniniame gyvenime.
Savo ruožtu, Valstybės Dūmos deputatas, priklausantis „Vieningosios Rusijos“ frakcijai, fondo „Russkij mir“ vadovas Viačeslavas Nikonovas pažymėjo, kad, įvairiais vertinimais, per pastaruosius 20 metų rusų kalba kalbančių žmonių skaičius sumažėjo 40-70 mln. Tačiau jis mano, kad šiuo metu susidomėjimas rusų kalba didelis. Daugelyje buvusių sovietinių respublikų apklausus piliečius, ar jie norėtų, kad jų vaikai mokytųsi rusų kalba, teigiamai atsakė daugiau kaip 90 proc.
Tuo tarpu Rusijos kalbotyros instituto direktoriaus pavaduotoja Vida Michalčenko pastebėjo, kad kalbos neturėtume naudoti politiniu tikslu.
„Kalba sukurta, kad bendrautume ir suprastume vieni kitus. Negalima jos paversti politikos įrankiu – pavojinga“, – sakė ji per apskritojo stalo susitikimą.
V.Michalčenko priminė, kad konfliktui Sarajeve kilti daug įtakos turėjo kalbos problemos.
