Piliečių, pritariančių V.Putino veiklai, skaičius per mėnesį sumažėjo nuo 67 proc. iki 63 proc., tai yra iki gruodžio lygio, kai vyko didžiausi per V.Putino valdymą protestai gatvėse, o padidinusi populiarumą rinkimų kampanija dar neprasidėjo, rodo J.Levados centro apklausa, surengta rugpjūčio 17-21 dienomis tarp 1 600 žmonių.
Žmonės liaunasi bijoję prezidento, bet juo nusivilti jie gali tik tada, jeigu ekonomikos smukimas atsilieps jų piniginėms, sako J.Levados centro sociologai.
V.Putino pasitraukimo iš valdžios po šešerių metų nori pusė piliečių. Dabar jų yra 49 proc., o buvo 43 proc. tą mėnesį, kai jis vėl buvo išrinktas prezidentu. Tiesa, tuo pačiu metu nuo 17 proc. iki 22 proc. padaugėjo Rusijos gyventojų, kurie yra jo ketvirtojo laikotarpio šalininkai. Dmitrijų Medvedevą nori vėl matyti prezidentu 7 proc. apklaustųjų.
V.Putinas aiškiai neatsakė į klausimą, ketina jis praleisti Kremliuje dar 6 ar 12 metų, bet pavasarį pareiškė, kad net jeigu galimų prezidento laikotarpių skaičius bus apribotas dviem, tai neatims jam galimybės eiti ketvirtajam.
Aleksejaus Graždankino nuomone, remiamas taip, kaip dabar, V. Putinas galės laimėti bet kuriuos rinkimus.
J.Levados centro direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Graždankino nuomone, remiamas taip, kaip dabar, V. Putinas galės laimėti bet kuriuos rinkimus, bet baimės gyventojams jis jau nebekelia.
„Putino žmonės liovėsi bijoti. Jis žmonių akyse – jau ne simbolinis lyderis ir visagalis žmogus. Tai gali turėti jam rimtų padarinių.
Desakralizuoti lyderį padėjo ir merginos iš pankroko grupės „Pussy Riot“, kurios trys dalyvės praėjusią savaitę buvo nuteistos dvejus metus kalėti kolonijoje už pankų maldą „Dievo Motina, Putiną išvaryk“ Kristaus Išganytojo šventovėje“ -, mano A.Graždankinas.
„Pussy Riot“ teismas buvo antrojoje vietoje po olimpiados Rusijos gyventojams įsimintiniausių įvykių sąraše, rodo apklausa.
„Žmonės pasikliauja jėga, kuri padės įveikti juos supančią netvarką, suirutę, anarchiją, vietos viršininkų savavaliavimą, – sako A.Graždankinas. – Tokiu dideliu viršininku, kurio autoritetas remiasi tuo, kad niekas negali jam pasipriešinti. O čia kelios merginos įvairiaspalviais drabužiais atėjo į Maskvos centrą ir pažemino šalies prezidentą“.
Sociologo nuomone, po kelių mėnesių, kai visuomenė „suvirškins“ šį įvykį, V.Putino laukia piliečių nuomonės apie jį „emocinė krizė“. Jos požymių matyti jau dabar. Prieš savaitę to paties centro apklausa parodė, kad prezidentas neteko penktadalio tų, kuriems anksčiau darė gerą įspūdį.
ANARCHIJA AR TVARKA
V.Putinas sugrįžo į Kremlių nepatenkintai ūžiant aikštėms. Jo inauguracijos išvakarėse daugiatūkstantinės eitynės netoli Kremliaus peraugo į susirėmimus su policija ir baigėsi kelių šimtų žmonių sulaikymu.
Per pirmuosius naujo V.Putino laikotarpio mėnesius buvo priimti įstatymai dėl milžiniškų nuobaudų už pažeidimus mitinguose, dėl baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą ir ikiteisminio interneto tinklalapių blokavimo. Baudžiamosios bylos dėl dalyvavimo masinėse riaušėse buvo iškeltos 16 žmonių, kurių dauguma atsidūrė už grotų.
Piliečiai reagavo į tai su vis didesniu įsitikinimu, kad valdžia taip įveda tvarką šalyje. Taip mano 36 proc. piliečių, palyginti su 29 proc. pernai. Dar 14 proc. mano, jog tai rodo, kad stiprėja autoritarinis režimas šalyje, 23 proc. mano, kad didėja netvarka ir sumaištis, o 10 proc. – kad stiprėja demokratija.
Pusė apklaustųjų aiškina politinį sugriežtinimą siekiu paversti Rusiją didžiąja ir ekonomiškai sėkminga valstybe
Pusė apklaustųjų aiškina politinį sugriežtinimą siekiu paversti Rusiją didžiąja ir ekonomiškai sėkminga valstybe. 35 proc. respondentų mano, kad šia politika siekiama išlaikyti valdžią.
Už savo populiarumą V.Putinas turi būti dėkingas, kaip mano sociologai, valstybinei televizijai, kuri matoma visuose šalies regionuose ir yra lojali valdžiai. Daugiau kaip trečdalis Rusijos gyventojų, 38 proc., mano, kad žiniasklaidos priemonės pernelyg išsamiai nušviečia šalies vadovybės darbą.
Didžiausią pavojų V.Putino populiarumui kelia, kaip mano sociologai, ekonominės bėdos.
„Apskritai pilietinės teisės ir laisvės V.Putino elektorato nejaudina“, – pripažįsta A.Graždankinas.
Ekonomistai daro pesimistines prognozes ateičiai, o tai reiškia, kad didės socialiniai prieštaravimai.
„Kita krizė nebus naudinga valdžios ir jos kurso rėmimui“, – sako sociologas ir pažymi, kad pasitikėjimas šalies vadovybe susvyravo dar per 2008 metų krizę.
V.Putino, kuris liko vienas valdžios viršūnėje po ketverių metų „tandemo“ su D.Medvedevu, populiarumo nedidelis sumažėjimas nepridėjo populiarumo kitiems vadovams ir valdžios atšakoms.
Štai vyriausybės, atėjus D.Medvedevui, populiarumas sumažėjo: dar gegužę jos veiklą rėmė 53 proc., 46 proc. – ne, o rugpjūtį nepritariančiųjų jau buvo dauguma – 52 proc., pritarimas nusmuko iki 47 procentų.
Kad D.Medvedevo vyriausybė gali greitai pakeisti šalies gyvenimą į gera, tiki tik 23 proc. respondentų – tai trečdaliu mažiau nei tada, kai premjeru buvo V.Putinas.
