Šioje publikacijoje skelbiama, kad kelios ES šalys, kurių priešakyje stovi Italija, ES vadovų susitikime deda visas pastangas, kad naujos sankcijos, už kurias pasisako Vokietija ir JAV, nebūtų įvestos.
Vašingtonas siekia ES įtikinti, kad ji grasintų Maskvai naujomis sankcijoms įvairiuose ekonomikos sektoriuose, tarp jų ir energetikos bei finansų.
Skelbiama, kad Vokietija paskutinėmis dienomis sugriežtino savo poziciją Maskvos atžvilgiu, nepatenkinta tuo, jog smurtas Ukrainoje tęsiasi, o ginklų tiekimas iš Rusijos nesiliauja. Angela Merkel Briuselyje teigia, kad reikia įvertinti, ar padarytas progresas taikaus konflikto sprendimo link, o jei ne, reikia kalbėti apie naujų sankcijų galimybę.
Užėmusi griežtą poziciją, Vokietija vadovauja grupei Europos šalių, kurios nori tokių pačių priemonių: Didžiajai Britanijai, Švedijai, Danijai, Lenkijai, Rumunijai ir Baltijos šalims. Prancūzija, Nyderlandai ir Airija, diplomatų teigimu, irgi pasiruošę pasekti Vokietijos pavyzdžiu.
Tačiau yra grupė šalių, nenorinčių griežtesnių sankcijų Rusijai. Jų priešakyje – Italija. Italija mano, kad ES turi dėti visas diplomatines pastangas tam, kad Ukrainos prezidentas galėtų realizuoti taikius susitarimus, bei padėti Ukrainai derėtis su „Gazprom“. Reikia pažymėti, kad Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini ir anksčiau buvo aktyviausia naujų sankcijų Rusijai įvedimo priešininkė. Italija sulaukia palaikymo Austrijoje, Ispanijoje, Kipre, Graikijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje. „Italijos opozicija tampa vis stipresnė ir labiau pasitikinti savimi“, - „Financial Times“ sakė vienas diplomatas.
Visa ES yra sunerimusi dėl ekonominių pasekmių su Rusija, kuri Europai tiekia 30 proc. dujų. Italijoje itin nerimaujama, kaip sankcijos paveiktų energetinę kompaniją „Eni“ bei finansinę kompaniją „UniCredit“.
