Interviu su CNN žurnaliste Christiane Amanpour metu, S.Lavrovas buvo paklaustas ir apie skandalingus respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pasisakymus apie moteris.
D.Trumpas tikino, kad įžymybės statusas suteikia jam galimybę bučiuoti bet kurią moterį ir „griebti ją už genitalijų“.
„Nežinau, ką tai ... Anglų kalba nėra mano gimtoji ir nežinau, ar išsireikšiu teisingai“, – kalbėjo S.Lavrovas. „Šioje prezidento rinkimų kampanijoje yra tiek skystalų, kad aš geriau jau nieko nebekomentuočiau“, – rėžė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Vienas labiausiai patyrusių Rusijos diplomatų pasižymi savotišku humoro jausmu ir griežta kalbėjimo maniera.
Nesiruošia kariauti su JAV
„Nemanau, neturime tokių ketinimų“ – duodamas interviu su JAV naujienų televizijai CNN sakė S.Lavrovas, kai buvo paklaustas, ar naujas šaltasis karas tarp Rusijos ir JAV gali peraugti į karinį konfliktą.
Anot Rusijos diplomatijos vadovo, Maskvai žinoma apie amerikiečių kariškių pareiškimus, kad karas su Rusija neišvengiamas.
„Paliksiu tai jų sąžinei“, – sakė jis.
Paliksiu tai jų sąžinei, – sakė jis.
Pasak S.Lavrovo, Maskva taip pat nesureikšmina JAV pareiškimų, kad Rusijai gali būti paskelbtos sankcijos dėl jai metamų kaltinimų organizavus kibernetines atakas.
„Nėra tikslo spekuliuoti šia tema. Jei jie ką nors nusprendė daryti, tegu daro. Tačiau kalbos, kad Rusija kišasi į JAV vidaus reikalus – tiesiog juokingos“, – sakė S.Lavrovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą.
Ministras priminė, kad tariantis dėl dvišalių santykių atkūrimo tarp Sovietų Sąjungos ir JAV, abi šalys apsikeitė notomis, kuriomis numatyta, kad jos nesikiš į viena kitos vidaus politiką.
„Prieš porą metų pasiūlėme Vašingtonui tokį pareiškimą pakartoti, tačiau Vašingtonas atsisakė“, – nurodė S.Lavrovas.
Anot jo, JAV, kaltinanti Rusiją kibernetinių atakų organizavimu, turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
„Aišku, nesunku gauti tiek dėmesio, ypač tada, kai JAV kalba, kad būtent Rusija vadovauja prezidentinei kampanijai Jungtinėse Valstijose. Tai glosto savimeilę, tačiau tai visiškai nepagrįsta faktais. Nematėme nė vieno fakto, įrodymo“, – sakė užsienio reikalų ministras apie kaltinimus dėl kibernetinių atakų organizavimo.
„Aš ne neigiu, aš sakau: įrodykite. Galioja nekaltumo prezumpcija“, – pabrėžė jis.
Maskva ramiai reaguoja į pareiškimus, kad Rusija dėl savo veiksmų Sirijoje gali tapti atstumtąja valstybe, ir skatina problemą spręsti dalykiškai, pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.
„Dėl buvimo teisingoje ar neteisingoje istorijos pusėje, pareiškimų apie tai, ar Rusija yra didi valstybė, ar atstumtoji šalis – su visa pagarba, mūsų draugai anglosaksai turi jau daug amžių besitęsiančias tradicijas spręsti, kas yra kitamanė šalis, kas – didinga, o kas – atstumtoji“, – sakė S.Lavrovas.
„Susiklosčius dabartinei padėčiai, kai pasaulis iš tiesų tampa daugiapoliu, jie jaučia, kad netenka galios spręsti už visus. Tai filosofinis klausimas ir mes jį kantriai priimame“, – pridūrė ministras.
S.Lavrovas pažymėjo, kad „jiems tai yra skausminga situacija, todėl savo politikoje vadovaujamės ne isteriškais pareiškimais, ne isteriška rusofobine retorika, o dalykiniu požiūriu“.
Kalbėdamas apie situaciją nuožmaus pilietinio karo krečiamoje Sirijoje, Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pažymėjo, kad „jei norime išgelbėti gyvybes, privalome veikti labai pragmatiškai ir konkrečiai“.
Lietuvą laiko „rusofobe“
Šiemet S.Lavrovas nemažai dėmesio teikė ir Baltijos valstybėms, kurios, jo teigimu, pasižymi rusofobišku elgesiu.
„Sakyti, kad Rusija kelia pavojų NATO, yra šiurkštus bandymas apversti situaciją aukštyn kojomis. Juk būtent Aljansas artėja prie mūsų sienos“, – aiškino Rusijos diplomatijos vadovas.
„Klausėme savo kolegų NATO, kodėl jiems reikia Baltijos šalių, ir mums sakė, kad jos nuo sovietmečio ir dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai viskas prasidėjo, kamuojamos visokiausių fobijų.
Aljanso atstovai sakė suprantantys, kad Rusija joms jokios grėsmės nekelia, tačiau tose valstybėse, suprask, tokia psichologija – jos įstos į NATO, nusiramins, viskas bus taiku ir konstruktyvu. Jas priėmė į NATO, bet niekas nenusiramino, ypač mūsų kaimynė Lietuva“, – svarstė S.Lavrovas.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, būtent lietuviai esą dabar skleidžia agresyviausią rusofobiją ir verčia NATO rinktis antirusišką kursą.
Esą Maskva planavo aktyviai bendradarbiauti ir vystyti ekonominius projektus, pavyzdžiui, Kaliningrade.
„Tačiau Lietuva kažkodėl pasirodė esanti labiausiai rusofobiška Baltijos valstybė“, – stebėjosi S.Lavrovas.
