Pasak jo, ES parama priklausys nuo Ukrainos pažangos.
„Šios sutartis nėra su konkrečiomis vyriausybėmis, ne su konkrečiais lyderiais. Tai sutartys su valstybėmis, siekiant gerovės visiems jų piliečiams. Ką mėginu pasakyti: kad ir kas yra valdžioje, turėtų tikėtis, kad būsime objektyvūs ir sąžiningi, bet taip pat ir spausime sutartis vykdyti“, – sakė šią savaitę Lietuvoje viešėjęs už kaimynystę ir plėtrą atsakingas eurokomisaras.
Bet kol kas neaišku, kada Ukrainos parlamentas gali sutartį ratifikuoti, ir kada ims vykdyti joje numatytas reformas. Kol kas Ukrainai rūpi pinigai. Praėjusią savaitę Briuselyje surengtame finansinių rėmėjų susitikime Ukrainos vicepremjeras pareiškė, kad šalis Europos kelią pasirinko tvirtai, bet kaina esą labai didelė.
Kad ir kas yra valdžioje, turėtų tikėtis, kad būsime objektyvūs ir sąžiningi, bet taip pat ir spausime sutartis vykdyti.
Pasak jo, reikia naujo vakarų „Maršalo plano“, nes dabar patvirtintų 11 mlrd. eurų paskolų nebepakaks, kai karo nuostoliai auga.
„Tarptautinio valiutos fondo paketas padėjo atsigauti, bet jo negana. Rusijos agresija neturi precedento, ir ne tik kariniu lygmeniu.
Sakyčiau, kad Donbasas yra teroristinės atakos, kurią inspiravo Rusija, taikinys. Dabar prieš mus kariaujamas informacinis karas, rengiama ekonominė ir energetinė agresija. Jų tikslas – sugriauti Ukrainą“, – sakė Ukrainos vicepremjeras Volodymiras Groismanas.
800 mln. eurų Kijevui jau skirta, bet Ukrainos premjeras nori gauti naują paramos dalį. Tačiau Europos Komisija (EK) siekia pirmiau išvysti aiškius permainų žingsnius.
„Jūsų minima suma yra pradinė suma, leidusi šiuo konkrečiu momentu Ukrainai patenkinti būtinuosius poreikius. Tai pinigai, kuriuos skyrėme be papildomų sąlygų. Bet tai nereiškia, kad sąlygų nėra likusiai 11 mlrd. eurų sumos daliai, – sako S.Fule. – Priešingai: nuo pat pradžių aiškiai sakėme, kad mūsų santykiai remiasi principu „daugiau už daugiau“. Kitaip sakant, kuo daugiau reformų Ukraina imasi vykdyti, tuo daugiau mūsų paramos gali laukti. Taigi kiekviena papildoma išmoka siejama ne su kokiomis nors dirbtinomis papildomomis sąlygomis, bet su tuo, dėl ko jau susitarėme dvišalėse derybose su Ukraina“.
Dar prieš Malaizijos lėktuvo katastrofą lankydamas prieš dvi savaites atkovotą Slovjanską, premjeras Arsenijus Jaceniukas kalbėjo, kad dabar svarbiausia užtikrinti taiką. Jis žadėjo, kad atstatymui bus galima naudoti ir biudžeto, ir Vakarų donorų pinigus.
„Rusijos politika man visiškai aiški. Viena vertus, jie čia sukūrė karinį konfliktą. Jie, kaip vampyrai, siurbia mūsų pinigus ir žudo mūsų žmones. Tai svarbiausia. Kita vertus, jie kuria ekonominę destabilizaciją“, – sakė A.Jaceniukas.
Tačiau EK sako, kad net ir karas Rytuose neturi tapti dingstimi atidėlioti būtinų reformų.
„Neįmanoma rinktis, kas turi būti pirmiau: užtikrinti saugumą rytuose ar pasiekti reformų rezultatų. Reikia eiti abiem kryptimis vienu metu. Tai vienintelis būdas ne tik kalbėti apie geresnį gyvenimą ukrainiečiams, bet ir jį artinti“, – sako S. Fule.
Neįmanoma rinktis, kas turi būti pirmiau: užtikrinti saugumą rytuose ar pasiekti reformų rezultatų. Reikia eiti abiem kryptimis vienu metu. Tai vienintelis būdas ne tik kalbėti apie geresnį gyvenimą ukrainiečiams, bet ir jį artinti.
EK praėjusią savaitę netgi surengė trišales derybas kartu su Ukrainos ir Rusijos ministrais, nors pusę metų priešinosi Maskvos įtraukimui, nenorėdama leisti jai spręsti dėl dvišalės sutarties tarp ES ir Ukrainos.
„Mes pasiryžę dalyvauti šiame procese, bet mes tikrai nepasiryžę leisti, kad juo būtų naudojamasi siekiant keisti tai, kas jau pasirašyta su Ukraina, vien dėl to, kad kuriai nors trečiajai šaliai tai nepatinka“, – sako S.Fule.
Atverdama Ukrainą, Gruziją ir Moldovą Rusijos kerštui, ES nė nežada joms svarbiausio apsauginio šarvo – narystės.
Būsimasis EK pirmininkas šią savaitę pripažino, kad per artimiausius penkerius jo kadencijos metus plėtros jis nesitiki. Tačiau už plėtrą atsakingas EK narys sako, kad Briuselio užduotis yra padėti kandidatėms ir jas vertinti, bet ne spręsti.
„Su visa pagarba pirmininkui Junckeriui, ne EK pirmininkui spręsti, kaip elgtis su plėtra. Tai vienas iš tų dalykų, kur visa atsakomybė tenka valstybėms narėms. Tai viena iš sričių, kur sprendžia tarpvyriausybinė konferencija“, – sako S.Fule.
Tačiau kol asociacijos sutartį pasirašiusios šalys neturės aiškaus pažado, kad bent kada nors galės tapti kandidatėmis į ES, ar jos iš tiesų norės imtis reformų? Už plėtrą atsakingas komisijos narys primena, kad prieš kelis mėnesius visos ES šalys sutarė, kad asociacijos sutartis nėra galutinis santykių su Ukraina tikslas, tačiau pripažįsta, kad nėra sutarimo, ar suteikti Kijevui bent jau narystės viltį.
„Visos valstybės narės sutaria, kad plėtra yra galingas pokyčių instrumentas. Labai tikiuosi, kad atėjus laikui, valstybės narės galų gale sutars ir dėl štai ko: jei jau sakome, kad norime prisidėti prie Ukrainos reformų, transformacijos ir modernizacijos, turime būti ir pasirengę panaudoti svarbiausią ir galingiausią mūsų turimą instrumentą“, – teigia ES plėtros komisaras.
