Jekaterinburgą čia viešinis Vokietijos užsienio reikalų ministras pavadino dialogo su Rusija vieta, tačiau tuoj pat pridūrė – tokio dialogo, kuris ne tik kyla, bet ir krinta.
F.-Walteris Steinmeieris išklausė S. Lavrovo priekaištus, esą NATO, nepaisant susitikimų ambasadorių lygiu, ir toliau nenori atkurti įprastų santykių su Rusija.
Vokietija turėjo priminti, kodėl tie santykiai nutrūko: Rusijos pradėtą konfliktą Rytų Ukrainoje pagal pernai Minske sutartą paliaubų planą sako bandantis spręsti jau dvejus metus.
Tačiau rezultatai menki: Ukraina, kaip žadėjo Rusija, ir toliau nekontroliuoja visos savo teritorijos rytuose, o dėl Ukrainos žadėto specialaus Donbaso statuso liekant šalies sudėtyje irgi nėra aiškiai sutarta.
„Per pastarąsias savaites dirbome prie susitarimo projekto, kuris bandytų spręsti konfliktą. Gaila, bet įstrigome ir tai sutapo su labai pablogėjusia padėtimi Kryme. Tai kelia nerimą. Nelabai suprantame, kas ten nutiko ir laukiame, ką pasakys Ukrainos bei Rusijos tyrėjai“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Ukrainos ir Rusijos incidento Kryme interpretacijos visiškai skirtingos. Jei Ukraina neigia net mintį, kad pusiasalį galima atsiimti jėga, tai Rusijos FSB saugumiečiai praėjusią savaitę tikino užkirtę kelią Ukrainos pareigūnams, ketinusiems pulti Krymo infrastruktūrą.
Iš karto po tokių žinių Vladimiras Putinas atvirai suabejojo, ar prasminga Rusijai ir toliau apie Minsko paliaubų planą iš viso kalbėti. Rusijos užsienio reikalų ministras dabar švelnina poziciją, nors tikina galintis Vakarams pateikti įrodymų apie Ukrainos kaltę Krymo incidente.
„Esame tikri, kad padėtį Ukrainoje gali pagerinti tik tie susitarimai, prie kurių pagal Minsko formatą prisidėjo Rusija ir Vokietija. Mes ir toliau laikomės tos pačios pozicijos. Visas Minsko susitarimų komplektas turi būti įgyvendintas, o pagrindine dalimi turi pasirūpinti Kijevo vyriausybė prižiūrint Berlynui ir Paryžiui“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai aptarė padėtį ir Sirijoje, kur diktatoriaus Basharo al-Assado Rusijos remiamos pajėgos kone apsupusios kadaise didžiausią miestą Alepą netikėtai susidūrė su sukilėlių kontrataka. Rusija pirmadienį oficialiai pareiškė apie laivyno prie Sirijos krantų pratybas. Jų pagrindinis tikslas – puolamosios operacijos prieš teroristus.
