Įraše dėkodamas premiją paskyrusiam Europos Parlamentui G.Farinas prisistatė kaip „psichologas, bibliotekininkas, nepriklausomas žurnalistas ir tris kart politinis kalinys“.
„Aš priimu šį apdovanojimą, nes jaučiuosi, kad esu nedidelė tų žmonių maištingos dvasios dalis ir didžiuojuosi, kad esu vienas iš jų“, – sakė laureatas.
Savo pareiškimu, kuriame ne kartą kritikavo „totalitarinį“, „autokratinį“ ir „laukinį“ Kubos režimą, 48–erių metų G.Farinasas privertė iš vietų pakilti daugiau nei 700 parlamento narių, palydėjusių laureato žodžius audringais plojimais.
„Tuščias krėslas, – sakė parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas, – tik parodo, kad šis apdovanojimas buvo labai reikalingas“.
Buvęs Lenkijos premjeras patikino, kad rytų Europos šalių istorija teikia Kubai vilties. „Istorija kartojasi. Mano šalyje viskas pasikeitė, o tai verčia neprarasti optimizmo“, – sakė jis.
„Mūsų demokratinių šalių bendruomenė šiandien siunčią stiprų signalą Kubai“, – pridūrė J.Buzekas.
G.Farinasas, kuriam atvykti į Strasbūrą neleido išvykimo vizos neišdavę Kubos pareigūnai, įrašytame kreipimesi ragino europiečius kovoti už Kubos politinių kalinių išlaisvinimą, opozicinių partijų ir profsąjungų kūrimą .
„Mano didžiausios viltys – kad nesileisite apkvailinami žiauraus laukinio komunizmo režimo sirenų dainos“, – naujienų agentūra citavo G.Farinaso žinutę Europos Parlamentui.
Jis taip pat paragino Europą laikytis vadinamosios 1996 metų „bendrosios pozicijos“ ir nepradėti politinio dialogo su Kuba iš pagarbos žmogaus teisėms.
Kubos (vadų) „vienintelis troškimas, suvaidinus įsivaizduojamas ekonomines permainas, kad Europos Sąjunga ir Parlamentas atsisakytų bendrosios pozicijos, o jie galėtų gauti kreditų bei investicijų“, – aiškino padėtį F.Farinasas.
„Jūsų prašau nepaklusti Kubos vyriausybės elito reikalavimams“, – sakė jis savo namuose Santa Klaroje įrašytoje žinutėje.
ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton savo pareiškime pažadėjo, kad dialoge su Kuba blokas ir toliau kels žmogaus teisių klausimą, įskaitant politinių kalinių, žodžio laisvės problemas ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ratifikavimą.
„Šiame kontekste aš sveikinu tai, kad neseniai buvo paleista į laisvę politinių kalinių, ir tikiuosi, kad proceso eigoje bus besąlygiškai paleisti visi politiniai kaliniai“, – sakė britų baronienė.
Pirmadienį J.Buzekas dar paskutinę minutę kreipėsi į Kubos valdžią, prašydamas leisti G.Farinasui išvykti iš salos atsiimti ES žmogaus teisių prizo, tačiau jo prašymas nebuvo išgirstas.
Kubos atsisakymas išleisti G.Farinasą buvo akibrokštas Europos Parlamentui, kuris yra paskyręs 50 tūkstančių eurų vertės Andrejaus Sacharovo premiją tokiems asmenims, kaip Nelsonas Mandela, Mianmaro demokratijos lyderė Aung San Suu Kyi ir buvęs Jungtinių Tautų vadovas Kofi Annanas.
A.Sacharovo premijai G.Farinasas buvo pristatytas spalį po 135 dienas trukusio bado streiko.
Savo 23–ią streiką disidentas pradėjo, reikalaudamas paleisti politinius kalinius, kai nuo išsekimo per 85 dienas trukusį bado streiką ligoninėje mirė kitas opozicionierius Orlando Zapata. Pastarąja protesto akcija G.Farinasas pasiekė 52 politinių kalinių išlaisvinimo.
48 metų žurnalistas ir psichologas ne kartą skelbė pavojų jo sveikatai kėlusias bado streiko akcijas, protestuodamas prieš žmogaus teisių suvaržymus komunistų valdomoje Kuboje.
G.Farinasas yra trečiasis Kubos atstovas, pelnęs iškilaus Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją.
2002 metais šis apdovanojimas skirtas kubiečiui Oswaldo Payai, o 2005 metais – šioje saloje kalinamų disidentų žmonų organizacijai „Baltai vilkinčios moterys“.
