Šis jo pareiškimas yra dar vienas ženklas, bylojantis apie pasikeitusią Belgrado poziciją, siekiant pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).
Iki šiol Serbija nepripažįsta Kosovo, tačiau patiria spaudimą pataisyti santykius su buvusia savo provincija, kad ES uždegtų žalią šviesą narystės deryboms ir duotų stabilumo žinią labai reikalingiems užsienio investuotojams.
I.Dačičius, buvęs velionio vadovo Slobodano Miloševičiaus patarėjas tuomet, kai Serbija kariavo su NATO dėl buvusios savo provincijos, o dabar derasi su Kosovo albanų vadovybe, sakė, jog Serbija turi galutinai nustatytis savo „tikrąsias sienas“.
„Dešimt metų Kosovas buvo tabu. Niekas negalėjo oficialiai pasakyti tiesos, – nurodė I.Dačičius Serbijos savaitraštyje NIN. – Buvo sekamos pasakos, meluojama, kad Kosovas yra mūsų“.
Bet šiandien, pareiškė, jis „Serbijos prezidentas negali vykti į Kosovą, negali nei premjeras, nei ministrai, nei policija ar kariuomenė. Serbai iš Kosovo gali tik išvykti. Tai štai kaip Kosovas yra mūsų ir ką ten reiškia mūsų konstitucija ir įstatymai“.
Vakarų palaikomas Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais, praėjus beveik dešimtmečiui po NATO bombardavimų, kuriais buvo išplėšta daugumos albanų gyvenamos teritorijos kontrolė iš S.Miloševičiaus, kurio vyriausybės pajėgos žiauria malšino sukilimą.
1,7 mln. gyventojų turinčią šalį nuo tada pripažino daugiau nei 90 valstybių, tačiau jai iki šiol problemų kelia etninis Kosovo susiskaldymas tarp daugumą sudarančių albanų ir šiaurinėje dalyje gyvenančios Belgrado palaikomos serbų mažumos.
Kosove tebėra dislokuota 6 tūkst. NATO karių.
Šiuo metu ES tarpininkauja I.Dačičiaus ir Kosovo premjero Hashimo Thaci deryboms dėl šiaurinės Kosovo dalies; jos turi būti pratęstos kovo 20 dieną Briuselyje.
