Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 10d. 23:06

Šeši būdai B.Johnsonui apeiti įstatymą, uždraudžiantį „Brexit“ be sutarties su ES

Borisas Johnsonas Bendruomenių Rūmuose
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Borisas Johnsonas Bendruomenių Rūmuose

Pirmadienis Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose baigėsi taip, kaip ir prognozuota. Čia buvo prastumtas įstatymas, kuriuo iš esmės užblokuojama „Brexit“ be susitarimo su ES galimybė, o tada deputatai nepritarė vyriausybės raginimui spalį surengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau premjeras Borisas Johnsonas dar gali rasti būdą apeiti parlamentarų, kurių darbas nuo šiol įšaldomas penkioms savaitėms, nurodymus.

Dabar jau aišku, kad pirmalaikių rinkimų iki „Brexit“, kuris ir toliau numatomas spalio 31-ąją, tikrai nebus.

Neaišku, ar bus ir „Brexit“. Pagal abiejuose parlamento rūmuose priimtą ir karalienės Elizabeth II pasirašytą įstatymą B.Johnsonas turės prašyti ES trims mėnesiams atidėti „Brexit“, jei jam nepavyks iki spalio 19-osios sudaryti susitarimo su bloku.

Kaip nurodė parlamentarai, B.Johnsonas tokiu atveju turėtų nusiųsti ES vadovybei laišką, kuriuo ir informuotų apie prašymą nukelti „Brexit“ iki 2020 metų sausio 31 dienos. Beje, už laiško turinį būtų atsakingi Bendruomenių Rūmai, o ne pats premjeras.

Aišku, B.Johnsonas gali tiesiog imti ir susitarti su Bendrija. Tačiau ir ES šalių narių atstovų retorika, ir pačios britų vyriausybės elgesys rodo, kad tai padaryti bus labai sunku.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Vis dėlto vyriausybė Londone, regis, gali bandyti apeiti įstatymą dėl „Brexit“ be sutarties užblokavimo. Vien aktyvus „Brexit“ šalininkas, toris Nigelas Evansas suskaičiavo 20 manevrų, kurių galėtų griebtis B.Johnsonas. Realiausi – šeši jų.

1. Visiškas įstatymo ignoravimas

Toks sprendimas tikrai įmanomas, juolab kad B.Johnsonas nuolat kartoja, jog „Brexit“ įvyks spalio 31-ąją – „bet kokiu atveju“. Tiesa, Dauningo gatvė tuo pačiu pabrėžia, kad premjeras laikysis įstatymų numatytos tvarkos.

Juk apsisprendimas nekreipti dėmesio į parlamente patvirtintą ir karalienės pasirašytą įstatymą reikštų didžiulę konstitucinę ir politinę audrą – dar didesnę nei dabar.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmai

Be to, toks žingsnis sukurtų precedentą būsimoms vyriausybėms, o pats B.Johnsonas galėtų laukti itin greitos oponentų reakcijos. Jie kreiptųsi į teismus, o premjeras – tai įmanoma įsivaizduoti – galėtų būti teisiamas ir net atsidurti už grotų.

Kaip rašo „The Guardian“, kad ir kaip neva nuoširdžiai B.Johnsonas nori pademonstruoti tautai, kad jis „Brexit“ pasieks bet kokia kainas, kažin ar jam tokia kankinystė pasirodys verta kalėjimo.

2. Antrasis laiškas ES

Kaip jau minėta, deputatų nurodymas toks: B.Johnsonas, nepasiekęs „Brexit“ susitarimo iki spalio 19-osios, turės nusiųsti formalų laišką ES su prašymu atidėti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos dieną.

Bet įmanoma prie tokio laiško pridėti ir antrąjį, kuriame būtų rašoma: „Nekreipkite dėmesio į pirmojo laiško turinio. „Brexit“ pratęsimo mes nenorime.“

Tiesa, toks manevras tikrai nepatiktų ES šalių lyderiams, be to, kvepėtų teisine apgaule. Pirmadienį buvęs Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo teisėjas, lordas Sumptionas pastebėjo: „Turime suprasti, kad teismams nepatinka įstatymų spragos.“

3. Kitas būdas paskelbti rinkimus

B.Johnsonui ir pirmadienį nepavyko gauti Bendruomenių Rūmų pritarimo pirmalaikiams rinkimams, kurie pagal vyriausybės sumanymą būtų vykę spalio 15 dieną. Pasipriešino ir opozicija, ir maištininkai iš valdančiųjų konservatorių stovyklos.

Pataisa, kuri esą tiesiog paskelbti rinkimus, leistų apsieiti be šiuo metu reikalingos dviejų trečdalių parlamentarų daugumos.

Anot N.Evanso, vyriausybė galėtų nutraukti parlamento darbo įšaldymo laikotarpį ir pakviesti deputatus balsuoti dėl vienintelės Fiksuotos kadencijos parlamento akto (FTPA), numatančio parlamento darbo ir rinkimų organizavimo tvarką, pataisos.

Ši pataisa, kuri esą tiesiog paskelbti rinkimus, leistų apsieiti be šiuo metu reikalingos dviejų trečdalių parlamentarų daugumos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Kita vertus, toriai Bendruomenių Rūmuose dabar neturi net paprastos daugumos. Be to, būtų įmanoma pataisyti ir šią pataisą bei tokiu būdu rinkimus, pavyzdžiui, nukelti po spalio 31-osios.

4. Kvietimas balsuoti dėl nepasitikėjimo pačiu B.Johnsonu

B.Johnsonui taip pat įmanoma pasinaudoti FTPA nuostata, numatančia opozicijai galimybę skelbti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Kitaip tariant, ministrų kabinetas pats pakviestų parlamentarus balsuoti dėl nepasitikėjimo B.Johnsono komanda.

Įstatymiškai problemų lyg ir nebūtų, tačiau scenos Bendruomenių Rūmuose greičiausiai būtų komiškos. Toriams frakcijos vadovai prisakytų balsuoti prieš jų pačių premjerą, o opozicija pastarąjį paremtų.

Negana to, net jei B.Johnsonas „laimėtų“ tokį balsavimą ir vyriausybė žlugtų, FTPA dar numato 14 dienų laikotarpį iki rinkimų, o per šį laiką opozicijai atstovaujantys deputatai galėtų suformuoti laikinąją vyriausybę.

5. Atsistatydinimas

B.Johnsonas galėtų iškelti galvą, pareikšti, kad verčiau atsistatydins nei dar ko nors prašys iš ES, ir taip pasielgti.

Iniciatyvą jis sąmoningai perleistų, pavyzdžiui, leiboristų lyderiui Jeremy Corbynui. Neišvengiamai reiktų rengti naujus rinkimus, o per jų kampaniją euroskeptiškieji konservatoriai galėtų energingai kaltinti leiboristus dėl dar vieno „Brexit“ nukėlimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeremy Corbynas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeremy Corbynas

Toks planas silpnokas, visų pirma todėl, kad J.Corbynas užimtų premjero postą. O jei jam kelias savaites ar mėnesius sektųsi visai neblogai, niūrios konservatorių prognozės dėl leftistinio chaoso imtų skambėtų tuštokai.

6. „Brexit“ užblokuoja kita ES narė

Tokią idėja pirmasis iškėlė „Brexit“ šalininkas, konservatorių deputatas Danielis Kawczynskis – dar tada, kai parlamentarai ginčijosi dėl ekspremjerės Theresos May pasiekto „Brexit“ susitarimo su ES projekto.

Lenkijoje gimęs D.Kawczynskis teigė kreipęsis į vyriausybę Varšuvą su prašymu užblokuoti „Brexit“ atidėjimą. Tai visai logiška – sprendimus Europos Vadovų Taryboje žlugdo vienintelis veto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos vadovų taryba
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos vadovų taryba

Vis dėlto jei Lenkija Londonui nepadėjo tada, nepadės ir dabar. Aišku, įmanoma, kad visos Bendrijos narės spalio viduryje sutars užblokuoti „Brexit“ nukėlimą, bet, tarkime, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau pareiškė, jog pritartų „Brexit“ termino atidėjimui.

Tačiau mažesniosios ES narės tikrai nenorės rizikuoti santykiais su kitomis 26 bloko šalimis, ypač Airija. Ir tik dėl to, kad padėtų B.Johnsono vyriausybei, kuri gali ir taip griūti po kelių savaičių.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min