20-ajame amžiuje labiausiai išsivysčiusiose šalyse tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo maždaug 30 metų, rodo tyrimas, kuriam vadovavo Pietų Danijos universiteto gerontologijos centro profesorius Kaare Christensenas.
1950 metais išsivysčiusiose šalyse tik 15–16 proc. 80-mečių moterų ir tik 12 proc. 80-mečių vyrų išgyvendavo iki 90 metų.
2002-aisiais šie skaičiai padidėjo atitinkamai iki 37 ir 25 procentų. Japonijoje nuo 80 iki 90 metų dabar išgyvena daugiau kaip 50 proc. moterų.
„Jei tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo tempas išsivysčiusiose šalyse 21-ame amžiuje išliks toks pats, kaip ir pastaruosius du šimtmečius, dauguma nuo 2000 metų Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėse Karalystėje, JAV, Kanadoje, Japonijoje ir kitose šalyse su ilga tikėtina gyvenimo trukme gimusių kūdikių švęs 100-uosius gimtadienius“, – sakoma straipsnyje.
Duomenys taip pat rodo, kad šiandien papildomus gyvenimo metus mažiau apsunkina negalia ir priklausomumas.
Tačiau straipsnyje perspėjama, kad didesnė gyvenimo trukmė reiškia didelius socialinius, ekonominius ir medicininius iššūkius, nes labai pagyvenę žmonės sudaro vis didesnę visuomenės dalį.
Vienas sprendimo būdų galėtų būti tolygesnis užimtumo paskirstymas populiacijoms ir amžiaus grupėms, sako tyrimo autoriai.
Užuot intensyviai dirbtų ilgai, o paskui išeitų į pensiją, žmonės skirtingais gyvenimo periodais įvairiomis proporcijomis galėtų derinti darbą, švietimą, laisvalaikį ir vaikų auginimą, sako mokslininkai.
„20-asis amžius buvo pajamų perskirstymo amžius. 21-asis amžius galėtų būti darbo perskirstymo amžius“, – teigia jie.
