-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Šiaurės korėjiečiai pavojingam režimui pinigus uždirbinėja ir Lenkijoje

Tarptautinė bendruomenė ne kartą kaltino Rusiją ir Kiniją, kad jose dirba šiaurės korėjiečiai, didžiąją dalį pinigų atiduodantys branduoliniu ginklu grasinančiam režimui. Vis dėlto ši žalinga praktika aptinkama ir Europos Sąjungos (ES) širdyje – atvykėliai iš Šiaurės Korėjos dirba net Lenkijoje, rašo „The New York Times“.
Šiaurės Korėjos gamyklų darbuotojai gavo užduotį – pakelti šalies ekonomiką per 2017 metus
Šiaurės korėjietė/Asociatyvinė nuotr. / „Scanpix“/AP nuotr.

Izoliuotoje Lenkijos laivų statykloje, įsikūrusioje ant Baltijos jūros kranto, šiltais kombinezonais apsirengę darbininkai klientui iš Nyderlandų stato naftos tanklaivį. Jei ne darbininkų kilmė, ši scena nebūtų išskirtinė.

„Taip, mes esame iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, – sako vienas iš jų. – Čia esame jau kurį laiką.“ Susirūpinimui aptemdžius jo veidą, darbininkas nuskubėjo į šalį.

Dar keturi suvirintojai taip pat patvirtino esantys iš Šiaurės Korėjos – valstybės, branduoliniu ginklu grasinančios JAV ir didžiajai daliai Rytų Azijos.

Jau keletą dešimtmečių Šiaurės Korėja siunčia darbininkus į įvairias pasaulio šalis, kad šie, kirsdami miškus, kasdami anglį ir užsiimdami statybomis, užsidirbtų tūkstančius dolerių, o režimas atsiriektų nemažą dalį jų pajamų. JAV jau kurį laiką bando skatina kitas šalis atsisakyti režimo biudžetą pildančių darbuotojų.

Vis dėlto nuolatinis tokių darbuotojų buvimas Lenkijoje – NATO sąjungininkėje, plytinčioje ES širdyje, įrodo, kaip sunku išbraukti Šiaurės Korėją iš pasaulio ekonomikos net ir tuomet, kai ji tobulina balistines raketas, galinčias branduolinį užtaisą nunešti iki JAV.

Sankcijos neveikia

Gruodį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad per dvejus metus visos šalys atsisakytų darbininkų iš Šiaurės Korėjos. Šia rezoliucija taip pat apribotas naftos tiekimas režimui.

Gruodžio pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Kiniją, neva ji leidžia į Šiaurės Korėją gabenti kuro kontrabandą. Anot JAV vadovo, Pekinas buvo pagautas nusikaltimo vietoje. Be to, kiek anksčiau pasirodė pranešimai, kad tarptautiniuose vandenyse Kinija ir Rusija slapta perpila naftą iš savo į Pchenjano laivus.

Daugiausia darbininkų iš Šiaurės Korėjos priglaudusios Kinija ir Rusija ilgai priešinosi JAV pastangoms prieš režimą pradėti pasaulinį embargą. Net ES tik šį spalį sutiko nebeatnaujinti darbo leidimų šiaurės korėjiečiams išdavimo.

Lenkijos kariai Irake kovėsi amerikiečių gretose, tačiau ji išlieka viena nedaugelio šalių, kuriose vis dar dirba šiaurės korėjiečiai.

Lenkijoje leidimus darbininkams iš užsienio išduoda provincijų vyriausybės, beveik nekoordinuojančios veiksmų su nacionalinėms tarnybomis. Todėl panašu, kad niekas nežino, kiek iš tiesų šiaurės korėjiečių yra Lenkijoje ar ką jie ten veikia.

Anot Lenkijos darbo inspekcijos, 2017-ųjų viduryje šalyje buvo apie 450 darbininkų iš Šiaurės Korėjos, dirbančių 19-oje kompanijų.

„The New York Times“ išsiaiškino, kad šiaurės korėjiečiai dirba dar dvejose įmonėse – stato laivus netoli Vokietijos sienos įsikūrusioje Policėje ir gamina krovinių gabenimui skirtus konteinerius Čluchuve, nuo Gdansko nutolusiame apie 160 km.

Lenkijoje leidimus darbininkams iš užsienio išduoda provincijų vyriausybės, beveik nekoordinuojančios veiksmų su nacionalinėms tarnybomis. Todėl panašu, kad niekas nežino, kiek iš tiesų šiaurės korėjiečių yra Lenkijoje ar ką jie ten veikia.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija paskatino provincijų vyriausybes nustoti išduoti darbo leidimus šiaurės korėjiečiams, to reikalauja ir nuo sausio įsigaliojęs įstatymas. Tačiau ligi tol provincijos priešinosi ir demonstravo prekybos ryšius, išlikusius nuo tų laikų, kai Lenkija priklausė komunistiniam blokui.

Varšuvos ir Pchenjano santykiai po Sovietų Sąjungos griuvimo šiek tiek ataušo, tačiau Lenkija išlieka viena iš septynių Europos šalių, turinčių ambasadą Pchenjane.

„The New York Times“ paprašė informacijos iš 16 provincijų vyriausybių. Devynios atsakiusios teigė, kad 2017-aisiais jos šiaurės korėjiečiams išdavė 124 naujus darbo leidimus, 2016-aisiais – 253.

Anot žmogaus teises ginančių grupių ir JT ataskaitų, Vašingtonui padidinus spaudimą, šalių, kuriose dirba šiaurės korėjiečiai, sąrašas sumažėjo nuo 40 iki 16.

Sulaukusi neigiamo akademikų ir žiniasklaidos dėmesio, Lenkijos vyriausybė pažadėjo sustabdyti leidimų dirbti išdavimą šiaurės korėjiečiams. Tačiau ES šiuo klausimu nedarė spaudimo – bijojo padidinti įtampą suverenumo klausimais po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) nusprendė palikti Bendriją. Be to, Lenkijos dešiniųjų vyriausybė priešinasi ES kritikai dėl bandymų perimti teismų kontrolę.

„ES bijojo dar labiau atitolinti Lenkiją“, – mano Remco Breukeras, istorikas ir Korėjos ekspertas iš Nyderlandų Leideno universiteto.

Labai neįprasta“

Netoli Odros upės įsikūrusio Policės miesto gatvėmis matyti, kaip šiaurės korėjiečiai palei traukinio bėgius vaikšto nuo „Partner“ laivų statyklos iki parduotuvės.

Kartais jie pritupia ant šaligatvio priešais bendrabutį, rūko cigaretes. Vakarais jie keliauja pirkti kepinių ar daržovių, o sekmadieniais renkasi vietinėje mokykloje žaisti futbolą.

Darbininkai stengiasi neatkreipti į save dėmesio. Paprastai totalitarinis Šiaurės Korėjos režimas draudžia piliečiams bendrauti su užsieniečiais. Jei jiems pareiškiami tokie įtarimai, darbininkai gali būti suimami.

„Tai kažkas labai neįprasto, – mano Pawelas Wieczorkowskis, vietinės įdarbinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas. – Tai – egzotika.“

Darbininkai stengiasi neatkreipti į save dėmesio. Paprastai totalitarinis Šiaurės Korėjos režimas draudžia piliečiams bendrauti su užsieniečiais. Jei jiems pareiškiami tokie įtarimai, darbininkai gali būti suimami.

„Mes čia esame teisėtai. Mokame mokesčius vietinei vyriausybei“, – sakė darbininkas, pakalbintas prie bendrabučio. Paklaustas apie ataskaitas, kuriose teigiama, kad šiaurės korėjiečiai yra išnaudojami, jis piktai šūktelėjo, esą, „visa tai – melai!” ir sėdęs į autobusiuką nuvažiavo.

Šiaurės korėjiečiai labai uždarai gyvena ir kitose Lenkijos vietose.

Pavyzdžiui, šiltnamių kompleksą, kuriame dirba žmonės, atvykę iš totalitarinio režimo, supa maždaug dviejų metrų aukščio betoninė tvora. Vis dėlto per plyšį matyti, kaip tvirto sudėjimo stora striuke apsirengęs vyras nurodo šešioms moterims plauti mėlyną „Ford“ autobusiuką.

Tuo tarpu Koldovo miestelio gyventojai teigia, kad čia šiaurės korėjiečiai atvyko 2017-ųjų pradžioje. Jie dirbo įmonėje „Remprodex“, kuri greta esančiame Čluchuvo gamina krovinių gabenimui skirtus konteinerius.

Anot vietinių, pirmaisiais mėnesiais atvykėliai, nepaisant šalčio, miegodavo tuščiuose konteineriuose. Vėliau darbininkai išsinuomojo pusę namo.

„Remprodex“ neatsakė į žurnalistų klausimus.

Darbininkus iš Šiaurės Korėjos priimančios šalys teigia, kad tokiu būdu neva jiems parodo išorinį pasaulį ir padeda išlaikyti šeimas. Sąlygos namuose tokios prastos, kad atvykėliai moka kyšius, jog gautų darbą užsienyje.

Vis dėlto žmogaus teises ginančios organizacijos, pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos ir JT stebėtojai apibūdino tai kaip priverstinį darbą, kadangi darbininkai yra fiziškai izoliuojami, nuolat stebimi, iš jų atimama didžioji dalis atlyginimo.

Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto Seule skaičiavimais, šiuo metu užsienyje dirba maždaug 147 tūkst. šiaurės korėjiečių. Valdančioji režimo partija iš jų atima 30-80 proc. atlyginimo.

Dauguma ekspertų mano, kad tokiu būdu režimas savo biudžetą kasmet papildo 200-500 mln. dolerių (165-414 mln. eurų).

Paralelinė realybė“

Nors ES įstatymai turėtų apsaugoti darbininkus, čia dirbę šiaurės korėjiečiai kalba apie „paralelinę realybę“.

„Mūsų merginos gyveno tarsi kalėjime, – sakė iš Šiaurės Korėjos pabėgęs Kim Tae Sanas, 2000-2002 metais dirbęs Čekijoje. Jis batų fabrike vadovavo komandai, kurią sudarė 200 moterų.

Nors patikrinama į užsienį siunčiamų šiaurės korėjiečių politinė ištikimybė, vyriausybė taip pat skiria juos prižiūrinčius asmenis. Anot Kim Tae Sano, darbininkai „prižiūri vienas kitą“.

Kim Tae Sano teigimu, moterys laisvalaikį privalėdavo leisti bendrabutyje. Čia jos lankė ideologijos paskaitas, galėjo žiūrėti tik iš namų atsiųstus filmus ir propagandinę dokumentiką. Kartą per savaitę joms būdavo leidžiama išeiti į turgų, tačiau tik grupėmis.

Nors patikrinama į užsienį siunčiamų šiaurės korėjiečių politinė ištikimybė, vyriausybė taip pat skiria juos prižiūrinčius asmenis. Anot Kim Tae Sano, darbininkai „prižiūri vienas kitą“.

Moterys dirbdavo šešias dienas per savaitę, tačiau jų mėnesinis atlyginimas siekdavo tik 150 dolerių (124 eurus). Tiesa, beveik viskas būdavo atimama – maistui ir santaupoms likdavo vos 25 doleriai (20 eurų). Uždarbį atėmę prižiūrėtojai sumokėdavo už būstą, tačiau didžioji dalis pinigų buvo išsiunčiami į Šiaurės Korėją.

Su šiaurės korėjiečiais dirbę lenkai kalba apie panašias sąlygas. Laivų statyklos darbuotojas Cristas prisimena, kad jo atvykėliui kolegai susirgus ir gydytojui rekomendavus nustoti dirbti, vyras paklaiko ir ėmė reikalauti, kad jam būtų leista toliau vykdyti pareigas.

„Tai – vergovė“, – teigė olandė Europos Parlamento (EP) narė Agnes Jongerius, skatinusi ES pareigūnus priversti Lenkiją nebepriimti darbininkų iš Šiaurės Korėjos.

Tuo tarpu įmonės, kurioje anksčiau dirbo atvykėliai, savininkė Cecylia Kowalska neigė tokius kaltinimus ir tikino, kad šiaurės korėjiečiai džiaugėsi „normaliu gyvenimu“.

„Jie klausė mūsų patarimų ką pirkti žmonoms ir vaikams, – sakė C.Kowalska. – Jiems patiko žmonoms pirkti apatinius. Tai buvo populiari dovana, jie klausdavo apie nebrangias parduotuves.“

C.Kowalska: „Jie klausė mūsų patarimų ką pirkti žmonoms ir vaikams. Jiems patiko žmonoms pirkti apatinius. Tai buvo populiari dovana, jie klausdavo apie nebrangias parduotuves.“

Jos teigimu, kompanija darbininkams mokėjo apie 780 dolerių (646 eurus) per mėnesį. C.Kowalska pripažino, kad iš pradžių dalis uždarbio buvo siunčiama Šiaurės Korėjai, tačiau vėliau atlyginimai nebebuvo apkarpomi.

Pasauliui darant spaudimą, valstybinė darbo inspekcija pažadėjo ištirti skundus dėl išnaudojimo. Anot tarnybos darbuotojos Dorotos Gorajskos, atsakingos už užsieniečius įdarbinančias kompanijas, kol kas nerasta „jokių priverstinio darbo požymių“.

Pareigūnai pripažino, kad patikrinimai paprastai apsiriboja dokumentų peržvelgimu, o pokalbiuose su šiaurės korėjiečiais padeda darbdavių samdomi vertėjai.

Paklaustas, ar Šiaurės Korėjos reputacija netemdo jų tyrimų išvadų, inspekcijos darbuotojas Michalas Tyczynskis giliai atsiduso. „Tai – sudėtingas klausimas, – sakė jis. – Į šį klausimą nėra gero atsakymo.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius