Didžioji dalis Vakarų žiniasklaidos tai, kad Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą antradienį apšaudė Šiaurės Korėjos artilerija, vadina Šiaurės Korėjos šantažu ir kviečia siekti, jog ši diktatoriško režimo šalis negautų iš to jokios politinės ar ekonominės naudos.
Šantažo priemonė
Šveicarų leidinys „Le Temps“ rašo, kad tokiu būdu Šiaurės Korėja greičiausiai norėjo priminti, kad abiejose Korėjose vis dar yra karo padėtis, ir siekė atnaujinti derybas. „Metodas gali pasirodyti keistas – bombarduoti savo partnerį, kad pastūmėtum jį į derybas“, – rašoma leidinyje. Tačiau kartu pabrėžiama, kad Šiaurės Korėja tai ne sykį jau sėkmingai išbandė. Raketų paleidimas, plutonio bombų bandymai, kiti agresijos protrūkiai visuomet suveikdavo, rašo apžvalgininkai.
„Ar ir vėl teks nusileisti paskutinio planetos totalitarinio režimo spaudimui? Neabejotinai, nes kitu žingsniu gali tapti urano bombos bandymai. Kadangi niekas nenori drastiško Šiaurės Korėjos režimo nuvertimo, alternatyvos deryboms nėra“, – rašo leidinys.
Su tokia nuomone sutinka ir kitas leidinys „The Wall Street Journal“. Šio leidinio apžvalgininkas teigia, kad Šiaurės Korėja įsitikinusi, jog už tokį išpuolį ji bus apdovanota. „Juk ir už praėjusius panašius išpuolius ji būdavo apdovanojama“, – skelbiama publikacijoje.
Laikraštyje siūloma daryti kuo didesnį spaudimą Šiaurės Korėjai – JAV paskelbti savo ryžtą ginti Pietų Korėją, sustiprinti karines pajėgas šiame regione, Geltonojoje jūroje atnaujinti mokymus, o amerikiečiai turėtų Kinijai aiškiai pareikšti, kad ji neketina ramiai žiūrėti į tokius Šiaurės Korėjos išpuolius. Kaip žinoma, kol kas būtent Kinija atsargiausiai žiūri į šį konfliktą ir tik ragina pradėti derybas.
Moka balansuoti ties karo riba
Italų leidinys „Corriere della Sera“ rašo, kad Šiaurės Korėja pademonstravo, jog sugeba meistriškai balansuoti ties karo riba. „Šiaurės Korėja be jokių skrupulų praktikuoja pavojingą žaidimą, kuris buvo populiarus šaltojo karo laikais“, – rašoma leidinyje.
Apžvalgininkas neatmeta, kad tokie rizikingi žaidimai gali sukelti konfliktą ir pačioje Šiaurės Korėjoje, kai viena grupuotė gali apkaltinti kitą per mažu patriotizmu ir siekti perimti valdžią į savo rankas.
Ar susitars JAV ir Kinija?
„The Financial Times“ kalbino JAV įtakingą politikos specialistą Zbignevą Brzežinskį. Jo nuomone, bėda yra tai, kad šiuo metu Kinija ir JAV – šalys, kurios turi didžiausią įtaką šio konflikto sprendimui – vadovaujasi visiškai skirtingais požiūriais.
„Kinija jaučia, kad jos galia auga, ir todėl laikosi atsargios, gal netgi pasyvios politikos. Tuo tarpu JAV, atvirkščiai, vis labiau jaučia, kad istorinės tendencijos veikia ne Amerikos naudai“, – sako politologas. Todėl, jo nuomone, Kinija tikrai nesutiks su priemonėmis, kurių norės griebtis amerikiečiai. Taigi, specialisto teigimu, šio konflikto sprendimas daugiausia priklauso nuo to, ar amerikiečiai ir kinai sugebės rasti bendrą kalbą.
„The Washington Post“ išreiškia versiją, kad Šiaurės Korėja norėjo atkreipti Baracko Obamos dėmesį ir gauti naudos iš šio konflikto. Tačiau pabrėžiama, kad Šiaurės Korėja labiausiai bijo to, kad šalį užpuls tarptautinės pajėgos ir nuvers dabartinį režimą. Todėl Šiaurės Korėja įvykdė šį išpuolį tvirtai tikėdama, kad tokios griežtos atsakomosios reakcijos nebus.
