Pernai lapkritį Afganistano prezidentas Hamidas Karzai savo inauguracinėje kalboje aiškiai įvardijo, kokius uždavinius kelia savo šaliai. Į tai tuoj pat sureagavo JAV prezidentas Barackas Obama, išdėstęs JAV poziciją, pirmiausia, saugumo klausimais. Pirmaisiais 2010 metų mėnesiais mes turime suvienyti visų 43 valstybių, kurios sudaro Afganistano vadovybę palaikančią koaliciją, išteklius. Tam ir skirta Londono konferencija.
Pagrindinė tarptautinės misijos Afganistane priežastis išlieka ta pati: užtikrinti, kad ši šalis daugiau niekada nebetaptų tarptautinio terorizmo lopšiu.
Pagrindinė tarptautinės misijos Afganistane priežastis išlieka ta pati: užtikrinti, kad ši šalis daugiau niekada nebetaptų tarptautinio terorizmo lopšiu. Londono konferencijos tikslas yra sutelkti pastangas planuojant sustiprintą karinių ir civilinių pajėgų išdėstymą. Tai buvo esminė pernai rudenį mūsų visų priimto Europos Sąjungos veiksmų plano dalis.
Labai svarbu gerai suprasti šio iššūkio pobūdį. Afganistano sukilėliai – tai laisvi atskiri individai, kovojantys ne tik dėl ideologijos, bet ir dėl pinigų, valdžios, garbės ar savisaugos. Į jų būrį įsiliejo ir svetimšaliai kovotojai, vietinės gentys bei narkotikų prekyba besiverčiantys asmenys. Afganistano vyriausybės uždavinys – su mūsų pagalba į savo pusę palenkti eilinius Afganistano gyventojus, suskaldyti priešo gretas ir pasiekti, kad prie šių problemų sprendimo prisidėtų Afganistano kaimynystėje esančios šalys.
Siekiant išvardytų tikslų, būtina į aukštesnį lygmenį pakelti tarptautines pastangas trijose pagrindinėse srityse.
Pirmiausia, eiliniai Afganistano piliečiai turi būti tikri, kad išvykus tarptautinei kariuomenei šalį valdys ne Talibanas, o Afganistano valdžia. Todėl konferencijoje itin daug dėmesio bus skiriama aptarti, kaip tarptautinės pajėgos galėtų padėti kuruojant ir partnerystės pagrindais stiprinant nacionalines Afganistano saugumo pajėgas. Pažangos jau yra. Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos dalyvauja 90 proc. visų karinių operacijų. Tačiau uždavinių yra daug daugiau. Ypač tikimės, kad Afganistano vyriausybė sugebės dislokuoti daugiau karinių ir policijos padalinių svarbiausiose šalies provincijose ir rajonuose, kuriuose sukilėliai kelia didžiausią grėsmę. Būtina turėti rimtą reintegracijos programą tų sukilėlių, kurie jau dabar jaučia neigiamą eilinių Afganistano gyventojų nusiteikimą, jau nekalbant apie suintensyvėjusius karinius veiksmus prieš juos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Tikimės, jog Londono konferencijoje tarptautinė bendruomenė praneš apie savo pasirengimą dosniai finansuoti Afganistano vadovaujamą reintegracijos programą.
Antrasis ne mažiau svarbus iššūkis – padėti Afganistanui kurti funkcionuojančią teisinę valstybę.
Antrasis ne mažiau svarbus iššūkis – padėti Afganistanui kurti funkcionuojančią teisinę valstybę. Nacionaliniu lygmeniu Afganistano vyriausybė privalo kovoti su korupcija ir teikti afganų tautai jos pageidaujamas ir būtinas paslaugas. Tačiau svarbiausia – sukurti vietos valdžios struktūras, kuriose būtų atstovaujama visiems šalies gyventojams. Reikšmingas žingsnis šia linkme yra prezidento H.Karzai pasiūlymas 2010 metais sušaukti Vyresniųjų tarybą (Loya Jirga), t. y. regionų lyderių ir genčių vadų susirinkimą. Sprendimą dėl šalies vidaus struktūrų turi priimti patys Afganistano gyventojai, tačiau tarptautinė bendruomenė privalo būti pasirengusi jiems padėti. Pergalės kaina mūšyje dėl valdymo tikrai nebus maža.
Trečias tikslas – suformuoti naujus Afganistano ir šalių kaimynių santykius. Tai susilpnintų sukilėlių jėgas. Per Afganistano sienas plinta terorizmas, nusikaltimai, narkotikai ir migracija. Todėl kiekviena kaimyninė valstybė galėtų įnešti didesnį indėlį stabilizuojant padėtį Afganistane, taip prisidėdama prie lėšų bei paramos teroristams srautu nutraukimo. Šiam tikslui pasiekti būtina, kad regiono šalys pasitikėtų viena kita. Būtent todėl į Londono konferenciją yra pakviesti visi svarbiausi regiono partneriai.
Šiaurės ir Baltijos valstybių dalyvavimas Londono konferencijoje labai vertinamas, nes jų parama padės suformuluoti aiškesnę ir nuoseklesnę tarptautinę poziciją. Vis dėlto labiausiai sėkmingas rezultatas priklausys ne nuo konferencijos dieną deklaruotų įsipareigojimų ir pažadų, o nuo strategijų bei veiksmų, kurių imsis atskiros valstybės per ateinančius mėnesius ir metus. Afganistano ir Pakistano pasienis tebėra tarptautinio terorizmo prieglobstis, todėl kiekviena šalis privalo įnešti savo indėlį siekiant stabilumo Afganistane bei visame regione.
