Šis žingsnis – naujausias smūgis krizę išgyvenančiai Liublianos vyriausybei, likus keletui mėnesių iki planuojamų rinkimų.
„Praeities jėgos neleidžia mums dirbti ateities kartų labui, – per spaudos konferenciją sakė M.Ceraras. – Aš atsistatydinu.“
Anksčiau trečiadienį konstitucinis teismas anuliavo referendumą, per kurį buvo pritarta vyriausybės pasiūlytam svarbiausiam infrastruktūros projektui, turinčiam pagerinti transporto jungtis su Adrijos pajūrio uostamiesčiu Koperiu.
Planuota, kad šis projektas kainuos apie milijardą eurų, o vyriausybė tikėjosi pradėti jį įgyvendinti prieš prasidedant vasarai.
Per pernai rugsėjį vykusį referendumą buvo nubalsuota nutiesti naują geležinkelį į Koperį, Slovėnijos vienintelį didelį komercinį uostą.
Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad vyriausybė nesilaikė nešališkumo ir naudojo valstybės lėšas, kad pritrauktų šį projektą remiančių balsų.
Ši nutartis buvo naujausias smūgis M.Cerarui, kurio Moderniojo centro partija (SMC) ruošėsi sunkiems parlamento rinkimams, turintiems įvykti birželį arba liepą.
54 metų M.Ceraras, buvęs teisės profesorius, į valdžią atėjo 2014 metais, kai SMC iškovojo stulbinamą rinkimų pergalę, praėjus vos mėnesiui nuo jos įkūrimo. Tąsyk partija žadėjo atgaivinti Slovėnijos ekonomiką, atsidūrusią ties krizės riba.
2012–2013 metais šalį apėmė recesija dėl bankų sektoriaus krizės, bet praeitais metais Slovėnijos ekonomika paaugo 5 proc. – sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį.
Kita vertus, pastaraisiais mėnesiais ją supurtė kelios krizės, vyriausybės mandatui artėjant prie pabaigos.
„Sabotažas“
M.Ceraras sakė, kad teismo nutartis dėl referendumo jo susiskaldžiusiai trijų partijų koalicinei vyriausybei buvo „paskutinis lašas, perpildęs taurę“.
Trečiadienį premjeras apkaltino koalicijos partnerius neseniai „sabotavus“ kelis vyriausybės projektus.
Konstitucinis Teismas savo nutartį paskelbė po per šalį nusiritusios didesnių atlyginimų reikalaujančių viešojo sektoriaus darbuotojų streikų bangos.
Vyriausybė atsisako patenkinti šį reikalavimą, argumentuodama, jog dėl to gali prasidėti nauja recesija.
Pernai lapkritį tarp koalicijos partnerių buvo kilęs konfliktas dėl siro pabėgėlio, kurį buvo nuspręsta deportuoti, likimo.
M.Ceraras sakė, kad sprendimą dėl rinkimų turi priimti prezidentas Borutas Pahoras. Ketvirtadienį yra numatytas premjero ir prezidento susitikimas.
Esama pavojaus, kad po naujų rinkimų parlamentas bus dar labiau susiskaldęs ir bus labai sudėtinga suformuoti vyriausybę.
Viešosios nuomonės apklausose M.Ceraro partija SMC atsilieka nuo koalicijos partnerių - buvusio ministro pirmininko Janezo Janšos centro dešiniosios Slovėnijos demokratų partijos (SDS) ir socialdemokratų.
Tačiau visus populiarumu lenkia Marjanas Šarecas – į prezidentus su miglota rinkimų programa kandidatavęs buvęs komikas, nepriklausantis jokiai politinei jėgai.
Į politiką patraukęs M.Šarecas, anksčiau garsėjęs šmaikščiomis šalies politikų parodijomis, pernai prasimušė į antrąjį prezidento rinkimų turą, kuriame nuo pergalę iškovojusio B.Pahoro atsiliko vos 6 proc. balsų.
M.Šarecui, mėgstančiam priešpastatyti save politikos grietinėlei, pavyko palenkti į savo pusę nemažai slovėnų, kuriems nusibodo politikos
