Žiemai negailint sniego, situacija Estijos sostinėje Taline gerokai skiriasi nuo situacijos Vilniuje. Talino gatvėse galima išvysti plušančius kelininkus, jų sustumtas milžiniškas sniego pusnis, pravažiuojantį vieną kitą barstytuvą ar sunkvežimį išvežantį sniegą.
Taigi Talino vairuotojai daugybės priekaištų kelininkams veikiausiai neturi. Tačiau slidžius ar gausiai sniegu padengtus šaligatvius keiksnoja ir miesto gyventojai, ir svečiai.
Jeigu Vilniuje gausiai pasnigus (o kartais dar ir sningant) kiemsargiai suskumba kasti sniegą nuo šaligatvių ir juos pabarsto smėliu ar druska, Taline tokio šaligatvio reikia gerai paieškoti.
Tiek Naujųjų metų išvakarėse, tiek keletą dienų po jų, nemaža dalis šaligatvių mieste buvo visiškai nevalomi. Kai kur, kartais netgi miesto centre pastačius koją, tenka nustebti, kai ji gerokai sulenda į sniegą.
Todėl Talino gyventojams ir miesto svečiams tenka nemažai pavargti klampojant per sniegą. Tiesa, gudresnieji sniegu užverstas šaligatvių atkarpas aplenkia žingsniuodami nukasta važiuojamąja gatvės dalimi.
Tačiau ten, kur šaligatviai kruopščiai nuvalyti, situacija ne ką geresnė. Mat pėsčiųjų sumintas sniegas pasidaro itin slidus, jo barstyti smėliu ar druska niekas nesivargina, o ir specialių dėžių su gatvių barstymui skirtu smėliu taip pat nematyti.
Greičiausiai todėl mieste galima pamatyti, kaip Talino gyventojas ar jį lankantis fotoaparatu nešinas turistas slysteli, susvyruoja, o pavykus išlaikyti pusiausvyrą ir nepargriūti, lengviau atsikvepia ir atsargiais žingsniais mėgina judėti toliau.
Tačiau geresnę išeitį nei žiūrėjimas po kojomis ir atsargūs žingsniai, atrodo, rado kai kurie vyresnio amžiaus estai – galima išvysti, kad po miestą kai kurie iš jų vaikštinėja pasiramsčiuodami vaikščiojimo, o kartais netgi slidžių lazdomis.
