Šiemet per Lenkų vaidybinių filmų festivalį Gdynėje didelio populiarumo sulaukė juosta, pasakojanti apie „Solidarumo" laikų didvyrį kunigą Jerzy Popieluszko, kurį 1984 metais žiauriai nužudė lenkų saugumiečiai.
Dvejus metus filmuota ir šiemet šalies kino teatrus pasiekusi biografinė drama „Popieluszko. Wolnosc jest w nas" („Popieluszko. Laisvė yra mumyse") suvirpina lenkams patriotinius jausmus. Į filme primenamus įvykius žiūrovas žvelgia ne vien kaip į istoriją. Pasakojimas įgauna aktualumo būtent šiandien, kai užsienio kompanijoms parduotos dvi iš trijų laivų statyklų (Gdynės ir Ščecino), kuriose „Solidarumo" laikais kilo masiniai streikai ir kurios suvaidino lemiamą vaidmenį kovojant su komunistiniu režimu. Neparduota liko tik Gdansko laivų statykla – profesinės sąjungos „Solidarumas" lopšys. Tačiau jos irgi laukia toks pat likimas. Atsisakyti bankrutuojančių ir be dotacijų nesugebančių išgyventi laivų statyklų, simboliškai siejamų su nepriklausomybės kovomis, lenkus privertė Europos Komisija. Nepadėjo nei šią vasarą Gdynėje kilusi masinė protesto akcija, kurioje dalyvavo apie du tūkstančius žmonių, nei rugpjūtį po šalies premjero Donaldo Tusko langais Sopote piketavę darbininkai, nei jų kelionė į Briuselį.
Filmas dabartinių įvykių fone sukėlė lenkams įvairių minčių. Suprantama, šis praradimas jiems skaudus. Profesinė sąjunga „Solidarumas", išaugusi į platų visuomeninį judėjimą, pakilimo metais vienijo apie 9,5 mln. lenkų (iš 38 mln. šalies piliečių). Ji kėlė daug politinių reikalavimų ir išklibino komunistinės sistemos pamatus, bet nesugebėjo atsilaikyti prieš elementarius ekonomikos dėsnius laisvės ir demokratijos laikais.
Su dokumentiniais vaizdais
„Šis filmas mums, lenkams, labai svarbus, nes pasakoja apie mūsų tautos didvyrį, mūsų kovos prieš komunistinį režimą simbolį – J.Popieluszko, apie Lenkijai svarbius, lemiamus laikus", – LŽ pasakojo 34-ajame Lenkijos filmų festivalyje lankęsis Lenkų instituto Vilniuje direktorius Mariuszas Gasztolas.
Vaidybinės juostos režisierius ir scenarijaus autorius Rafalas Wieczynskis, Lenkijoje žinomas kaip dokumentinių filmų ir TV programų kūrėjas, tikrą istoriją puikiai įvilko į meninį drabužį ir sugebėjo jautriai, be jokios pompastikos papasakoti apie charizmatišką J.Papieluszko asmenybę, apie „Solidarumo" gretose kovojusių žmonių jausmus. Beveik tris valandas trunkanti įtempto siužeto drama, festivalyje rodyta keturis kartus, visada sulaukdavo anšlago.
Filmo dramatizmą sustiprina dokumentinės ištraukos iš tų dienų, kai generolui Wojciechui Jaruzelskiui 1981-ųjų gruodį įvedus karinę padėtį į Varšuvos gatves išvažiavo tankai, kai demonstrantai buvo talžomi guminėmis lazdomis, nuodijami ašarinėmis dujomis. Istorija pasakojama labai įtikimai, konkretūs dokumentiniai kadrai vis primena, kad filme niekas neišgalvota. Net ir suvaidinta scena, kai suimant demonstrantus gatvėje mirtinai buvo užmuštas vienos iš „Solidarumo" lyderių sūnus, priminta tikrais tų laidotuvių vaizdais.
Politikuojantis kunigas
Charizmatiškasis J.Popieluszko, nuolat palaikydavęs ir dvasiškai įkvėpdavęs tuometei sistemai besipriešinančius žmones, nevengdavęs politinių kalbų iš bažnyčios sakyklos ir bendraudavęs su „Solidarumo" aktyvistais, greitai atkreipė saugumiečių dėmesį. Filme gausu detalių, kurios artimos ir žinomos ne vienam mūsų disidentui, tad ši juosta turėtų būti įdomi ir Lietuvos žiūrovui (galbūt ją pamatysime kitų metų festivalyje „Kino pavasaris"). Pavyzdžiui, norėdamas nuvykti pas streikuojančius darbininkus, bet matydamas, kad jo buto langus stebi automobilyje sėdintys žmonės, kunigas prisiklijuodavo barzdą, ūsus ir su panele už rankos, neatkreipdamas jį sekančiųjų dėmesio, išžingsniuodavo iš daugiabučio. O vieną žiemos vakarą J.Popieluszko pagailo automobilyje šąlančių saugumiečių, todėl išnešė jiems termosą karštos arbatos (kone mūsų disidentės Nijolės Sadūnaitės kreipimasis į ją tardančius saugumiečius: „Broliai, aš jus myliu").
Nuo 1984-ųjų sausio iki birželio J.Popieluszko buvo tardomas 13 kartų. Bažnyčios vadovai net siūlė jam tarnybą Romoje, tačiau patriotiškasis kunigas atsakė: „Negaliu nuvilti žmonių." Ir rizikuodamas gyvybe pasiliko Lenkijoje. Tų pačių metų spalio 19-osios vakarą jo automobilį sustabdė saugumiečiai. Jie žiauriai sumušė kunigą ir dar gyvam po kaklu pririšę maišą akmenų įmetė į upę. 1997 metais pradėtas J.Popieluszko beatifikacijos procesas. Jį ketinama paskelbti palaimintuoju.
