Toks šios valstybės paveikslas piešiamas ir daugelyje žiniasklaidos priemonių: kiekviename straipsnyje apie Somalį minimi naujausi piratų nuotykiai, skaitytojams vis primenama, kad bevaldystė Somalyje tęsiasi nuo 1991 m.
Vis dėlto vienas žingsnis didelių šios Afrikos valstybės problemų sprendimo link jau žengtas. Vakar Somalio nuosaikiųjų islamistų lyderis šeichas Sharifas Ahmedas prisaikdintas naujuoju šalies prezidentu.
Prieš keletą dienų nykštukinėje Raudonosios jūros valstybėje Džibutyje, kurioje gyvena etniniai somaliečiai, buvo bandoma spręsti opiausias Somalio problemas.
Viename iš Džibučio viešbučių Somalio parlamentarų komitetas nagrinėjo tuzino kandidatų į valstybės prezidentus gyvenimo aprašymus bei nuotraukas.
Daugelis kandidatų savo anketas atsiuntė likus vos dienai iki numatytos rinkimų datos – sausio 30 d. Somalio vadovu galėjo tapti ir užsienietis, vienintelė šių rinkimų sąlyga – 2000 JAV dolerių dalyvio mokestis.
Sh.Ahmedas yra šeštasis Somalio prezidentas per 18 metų. Naujasis šalies vadovas ir parlamentarai gyvens ir dirbs greičiausiai ne savo valdomoje šalyje, nes beveik visą šalies teritoriją valdo Vyriausybės nepripažįstanti islamistų sukilėlių grupuotė „al Shabaab“, kurią JAV laiko teroristų organizacija, bendradarbiaujančia su „al Qaeda“.
Nors pačios Jungtinės Tautos nurodė terminą, per kurį turi būti išrinktas Somalio prezidentas, tarptautinė bendruomenė dalykiniuose forumuose pirmiausia tariasi, kaip sutramdyti jūrose siautėjančius piratus. Tuo tarpu Somalio politinis stabilumas tėra antraeilis dalykas.
Taigi panašu, kad mažai kas iš tiesų rūpinasi Somalio demokratizacija. Vieninteliai, kam tai atrodo gyvybiškai svarbu, yra eiliniai somaliečiai: jų gimtinėje už vagystę kapojamos rankos, pačių valdžios institucijų pareigūnų grobiami žmonės, šaudoma už filmų žiūrėjimą, žudomos vyrų seksualinę prievartą patyrusios moterys ir merginos.
Maža to, ne visi pritaria naujos Vyriausybės formavimui. Somalio aktyvus visuomenės veikėjas Mohamudas Uluso savo atvirame laiške rašo, jog dar viena šešėlinė Vyriausybė somaliečiams neatneš nieko gero.
Vakarai, kuriuos reprezentuoja Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų atstovai, siekia, kad naujasis Somalio prezidentas kuo greičiau pradėtų eiti tiesiogines savo pareigas, mat šalyje bevaldystė tęsiasi nuo gruodžio mėnesio.
Tuomet atsistatydino buvęs prezidentas karvedys Abdullahi Yusufas Ahmedas, per ketverius metus nesugebėjęs užtikrinti taikos savo valstybėje.
Džibutyje Somalio parlamentas pasididino savo narių skaičių iki 550. To pavyko pasiekti po ilgų derybų tarp nuosaikiųjų ir radikaliųjų islamistų, kurioms tarpininkavo Jungtinės Tautos.
Sh.Ahmedo pergalę rinkimuose entuziastingai pasitiko Somalio moterys, kurių teisės iki šiol buvo varžomos senų papročių.
Ankstesnis Somalio parlamentas pasižymėjo visišku neveiksnumu. Somalio ir Birmos parlamentai buvo įvertinti kaip blogiausi pasaulyje.
Somalio parlamento sušaukimą 2004 m. iniciavo Kenija, Etiopija ir Europos Komisija. Buvo planuojama, jog Somalio tautos atstovybę sudarys 350 narių, kurie atstovautų skirtingoms šalies etninėms grupėms.
Tačiau į Somalio parlamento sesiją susibūrė pusantro tūkstančio žmonių, kilęs chaosas truko dvejus metus. Šis „posėdis“ atsiėjo 11 mln. dolerių.
Į parlamentą susirinko toli gražu ne etniniai Somalio lyderiai, o greičiau karinių grupuočių vadeivos, kurie patys rinkosi, kas taps parlamento nariais. Paprastai tariant, jie patys galėjo išsirinkti.
Naujasis Somalio prezidentas pasitinkamas skirtingomis nuotaikomis. Vietos gyventojai daugumą savo balsų būtų atidavę buvusiam šalies premjerui, tačiau šis pasitraukė iš rinkimų.
Kita vertus, šeichas Sh.Ahmedas atstovauja liberaliajam politiniam sparnui, todėl jis turėtų būti palankiai vertinamas tarptautinėje arenoje. Be to, Sh.Ahmedo pergalę rinkimuose entuziastingai pasitiko Somalio moterys, kurių teisės iki šiol buvo varžomos senų papročių.
