Ji sakė, kad M.Gurbanovas nepranešė, kodėl atsisakė nusipirkti karinį miestelį Skrundą už 1,549 mln. latų (beveik 7,5 mln. litų). Pagal aukciono nuostatus jam nebus sugrąžintas 10,8 tūkst. latų užstatas.
A.Frydenšteina-Brydinia sakė, kad privatizacijos agentūra artimiausiu metu parengs naujas šio valstybės objekto privatizavimo sąlygas.
Jau buvo pranešta, kad vasario 5 dieną Rusijos įmonė „Aleksejevskoje-Servis“ aukcione Rygoje įsigijo už 1 551 966 latų (7,5 mln. litų) buvusį karinį miestelį Skrunda -1. Jį įsigyti norėjo trys pirkėjai. Pradinė kaina už šią bazę, kuri dešimt metų, pasitraukus rusų kariuomenei, stovėjo tuščia, buvo šiek tiek daugiau nei 150 tūkst. latų (727 tūkst. litų).
Tačiau pirmos įmokos Rusijos įmonė, nenurodydama priežasties, nesumokėjo, todėl laimėtoju buvo pripažintas M.Gurbanovas, pasiūlęs mažesnę sumą.
Parduodamą objektą sudaro 45 hektarai žemės, 70 pastatų, tarp kurių gyvenamieji namai, administraciniai pastatai, sandėliai, garažai ir dirbtuvės.
Skrunda-1 buvo vienas iš daugelio slaptų karinių bazių, išbarstytų po visą Sovietų Sąjungą, aprūpintų karine ir mokslo technika, kuriuose dirbantys asmenys gyvendavo kartu su savo šeimomis.
Buvęs karinis miestelis Skrunda-1 yra už 150 km į vakarus nuo Rygos. Jo gyventojai aptarnavo sovietinę radiolokacijos stotį, pastatytą Skrundos miesto pakraštyje dar aštuntajame dešimtmetyje.
1994 metais Rusijai su Latvija pasirašius sutartį, viena radiolokacijos stotis buvo nugriauta 1995 metais, o antroji – didžiausia Baltijos šalių teritorijoje, nutraukė savo veiklą 1999 metų rudenį.
Iki 1998 metų čia gyveno karininkai su šeimomis. Tačiau vėliau miestelis ištuštėjo. Paskutinis Rusijos karys išvažiavo iš Skrunda-1 1999 metais.
