Uzbekistanui paskelbus, kad pasiekė tokių stulbinamų ūkio rezultatų, viso pasaulio dėmesys nukrypo į šią Vidurinės Azijos šalį. Oficialioji statistika skelbia, kad per šių metų pirmąjį pusmetį šalies BVP padidėjo net 8,2 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir tai geresnis rodiklis nei Kinijoje. Tačiau dauguma ekspertų teigia, kad toks augimas sunkiai įmanomas. Be to, ir patikrinti šio fakto neįmanoma, nes daug abejonių kelia Uzbekistano lyderių sąžiningumas.
Tokių įspūdingų rezultatų kaip Uzbekistanas daugiau nepasiekė nė viena valstybė - net Kinijoje BVP išaugo tik 7 proc. ir tiek pat padidėjo gamybos apimtis.
Uzbekistano Statistikos komiteto duomenimis, 2008 metų pirmojo pusmečio BVP sudarė 13 559,9 trln. sumą (9,03 mlrd. dolerių). Tai buvo pasiekta plėtojant pramonę ir žemės ūkį. Ministrų kabineto patvirtinti statistikos duomenys skelbia, kad pramonėje BVP išaugo 9,1 proc., vartojimo prekių srityje – 13,1 proc., žemės ūkyje – 4,6 proc., paslaugų sektoriuje – 18,5 proc. ir statybose – 32,5 procento. Dėl tokio spartaus ūkio augimo šalies biudžetas jau nebe deficitinis, o perteklinis – 0,3 proc. BVP dydžio. Kadangi šalyje infliacija nėra didesnė, nei prognozuota, realios gyventojų pajamos per tą pusmetį padidėjo net 25,9 proc., todėl uzbekai yra labiausiai patenkinti gyvenimu visoje posovietinėje erdvėje.
„Uzbekistanas iš tiesų eina teisinga kryptimi. Nors ir ne taip sparčiai, kaip to tikisi Vakarai. Reformos šioje valstybėje vyksta labai lėtai, bet užtikrintai, todėl nenustebsiu, jei ateityje šios šalies rodikliai bus dar įspūdingesni", – sakė Australijos politologas Richardas Pomfretas.
Tačiau tokių įspūdingų rezultatų kaip Uzbekistanas daugiau nepasiekė nė viena valstybė – net Kinijoje BVP išaugo tik 7 proc. ir tiek pat padidėjo gamybos apimtis. Tačiau Kinijos eksportas per praėjusį pusmetį sumažėjo 2,1 mlrd. dolerių ir dabar sudaro 96,9 mlrd. dolerių. Uzbekistano vyriausybė tokių duomenų nepateikia, tačiau žinoma, kad šalyje eksporto ir importo balansas yra teigiamas, jis padidėjo iki 1,6 mlrd. dolerių (16,5 BVP).
Uzbekistano valdžia dar mėgsta pasigirti, kad per šį pusmetį šalyje sukurta 534,6 tūkst. naujų darbo vietų, iš jų 328 tūkst. – kaimo vietovėse. Dar 52 tūkst. daugiau žmonių dirba namie pagal sutartis su įmonėmis. Šiuos duomenis pripažįsta net prezidento Islamo Karymovo priešai. Tačiau vienas uzbekų politikas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų nurodoma, sakė: „Naujų darbo vietų sukūrimas privers uzbekus, dabar dirbančius Rusijoje, grįžti į tėvynę, o tai tik dar labiau sustiprins diktatūrą mūsų šalyje."
Tačiau tokiais svaiginamais rezultatais abejojantys ekspertai mano, kad šalies vyriausybė paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, pasielgdama labai nekorektiškai. Mat pastaraisiais metais Uzbekistanas nesiunčia duomenų tarptautinėms organizacijoms, todėl neįmanoma jų patikrinti.
„Kai I.Karymovas kreipiasi į savo šalies gyventojus Naujųjų metų išvakarėse arba per Navruzą, jis kalba apie mažai tikrovę atitinkančius dalykus, pavyzdžiui, praneša, kad šalyje vidutinis mėnesinis atlyginimas – 200 dolerių ir jis padarys viską, kad jis padidėtų iki 350 dolerių. Tačiau visi žino, kad iš biudžeto finansuojamose įstaigose retas darbuotojas gauna daugiau kaip 100 dolerių", – sakė Rusijos analitikas Daniilas Kislovas. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad pažangos esama, nes Uzbekistane iš tiesų pradeda veikti naujos įmonės, tik jas įkuria kinai ir malaiziečiai. Vis tik prasidėjus krizei investicijų iš šių šalių smarkiai sumažėjo.
