Be to, kiek daugiau nei 10 proc. moterų užsiminė, kad kokios nors formos seksualinį suaugusiojo smurtą patyrė dar neturėdamos 15 metų, rodo „EU Agency for Fundamental Rights“ (FRA) tyrimas.
Ši demaskuojanti ataskaita „rodo, kad fizinis, seksualinis ir psichologinis smurtas moterų atžvilgiu yra didelis žmogaus teisių pažeidinėjimas visose ES narėse“, sakė organizacijos direktorius Mortenas Kjaerumas (Mortenas Kjerumas).
Viena iš 10 moterų yra patyrusi kokią nors seksualinio smurto formą būdama 15-os ar daugiau. Viena iš 20 moterų buvo išžaginta, o kiek daugiau nei 20 proc. patyrė fizinį ir/ar seksualinį dabartinio ar ankstesnio partnerio smurtą, sakoma Vienoje įsikūrusios FRA ataskaitoje.
M.Kjaerumas paragino priemones sprendžiant smurto prieš moteris klausimą „dabar pakylėti į naują lygmenį“.
FRA, kuri apklausė 42 tūkst. 18-74 metų amžiaus moterų 28-iose Bendrijos valstybėse, sako, kad tai yra nuodugniausias toks tyrimas pačioje ES ir visame pasaulyje.
„Iškyla didelio išnaudojimo, kuris paveikia daugelio moterų gyvenimą, bet apie kurį nuolat nepakankamai pranešama pareigūnams, vaizdas“, - sakė M.Kjaerumas.
FRA aiškinosi moterų patirtį dėl fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, vaikystės patirtį ir naujų technologijų vaidmenį.
„Vis dėlto, palyginimui, tik 14 proc. moterų pranešė apie savo rimčiausią intymaus partnerio smurto incidentą policijai, o 13 proc. pranešė policijai apie rimčiausią ne partnerio smurto incidentą“, - sakė M.Kjaerumas.
Pasak jo, „smurtas prieš moteris ir, konkrečiai, smurtas lyties pagrindu, kuris neproporcingai paveikia moteris, yra didelis žmogaus teisių pažeidinėjimas, kurio ES negali leisti sau nepastebėti“.
Emocinės ir psichologinės fizinio ir seksualinio smurto pasekmės „gali būti ilgalaikės ir giliai įleidusios šaknis“, sakoma ataskaitoje.
Daugiau kaip penktadalis seksualinio smurto aukų patiria panikos priepuolius, daugiau kaip trečdalis suserga depresija, o 43 proc. kalba apie dėl to atsiradusius sunkumus palaikant vėlesnius santykius.
Atskirų šalių rezultatai yra nevienodi. 52 proc. moterų Danijoje sakė patyrusios fizinį ir/ar seksualinį smurtą. Suomijoje šis skaičius yra 47 proc., o Švedijoje - 46 procentai.
Kitame skalės gale yra Lenkija, kurioje panašiai yra nukentėjusios 19 proc. moterų, Austrija (20 proc.) ir Kroatija (21 procentas).
Ataskaitoje nurodoma, kad didesnė lyčių lygybė kai kuriose šalyse gali nulemti tai, kad daugiau moterų kalba apie smurtą.
Ataskaitoje taip pat cituojamos Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) išvados apie „sąryšį tarp kaltininkų gėrimo įpročių ir moterų patirties dėl smurto artimoje aplinkoje“ ir pažymima, kad skirtingi gėrimo įpročiai įvairiose šalyse gali padėti paaiškinti tam tikrus tokio išnaudojimo aspektus.
