Proeuropietiškas konservatorius S.Niinistoe, priklausantis Nacionalinės koalicijos partijai, pakeitė nuo 2000 metų prezidentavusią populiariąją Tarją Halonen, taip užbaigdamas 30 metų trukusį socialdemokratų prezidentų valdymo laikotarpį Suomijoje.
Prisiekdamas 63 metų naujasis šalies lyderis pasižadėjo „nuoširdžiai ir tiksliai laikytis konstitucijos bei įstatymų, ir iš visų savo išgalių prisidėti prie Suomijos žmonių sėkmės“.
S.Niinistoe, buvusio teisingumo bei finansų ministro ir Europos investicijų banko tarybos pirmininko pavaduotojo, pirmtakė Tarja Halonen išdirbo dvi šešerių metų kadencijas ir nebegalėjo siekti perrinkimo.
Tai, kad S.Niinistoe ilgai – nuo 1996 iki 2003 metų – dirbo finansų ministru ir padėjo Suomijai įsivesti eurą, buvo laikoma dideliu jo privalumu per visą rinkimų kampaniją.
Šis veiksnys ypač akivaizdus buvo per pirmojo rato kampaniją, kai euro zonos krizė buvo nurodoma kaip pagrindinis rinkėjų susirūpinimą keliantis dalykas.
Suomijos prezidentas ir vyriausybė drauge vykdo Suomijos užsienio politiką, bet spalio mėnesį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausybei, tad dabar premjeras yra pagrindinis šalies atstovas ES reikalams.
Suomius pavergė asmeninio gyvenimo dramų neišvengęs prezidentas
S.Niinistoe anksčiau mergino buvusią grožio karalienę ir įsiropštęs į medį išgyveno Indijos vandenyno cunamį.
Daugelio suomių pagarbą ir pasitikėjimą jam pelnė darbas finansų ministro poste, o dramatiški jo asmeninio gyvenimo įvykiai galėjo sušvelninti jo dalykišką įvaizdį ir pelnyti rinkėjų simpatijas.
Šis politikas veteranas 1995 metais per tragišką autoavariją neteko žmonos, su kuria pragyveno daugiau kaip 20 metų ir susilaukė dviejų sūnų.
Po devynerių metų jis per plauką liko gyvas Tailande, kur nuo cunamio gelbėjosi su jaunesniuoju sūnumi įsiropštęs į medį.
Prieš tai, kai 2009-aisiais vedė 29-eriais metais jaunesnę savo partijos atstovę, S.Niinistoe buvo susižadėjęs su į parlamentą išrinkta buvusia grožio karaliene, bet praėjus metams po sužadėtuvių tie santykiai nutrūko.
Jei nekalbėsime apie asmenines dramas, šis 63 metų politikas pelnė pasitikėjimą tuo, kad 10-ajame dešimtmetyje padėjo ištraukti Suomiją iš recesijos duobės.
„Tai buvo viena didelių jo politinės karjeros sėkmių, ir žmonės už tai jį mini geru žodžiu“, – sakė Turku universiteto parlamentinių studijų docentas Ville Pernaa.
Helsinkio universiteto politologijos profesorius Tuomo Martikainenas su tuo sutinka ir pažymi, kad daugeliui suomių „Niinistoe atstovauja praktinei ekonominei kompetencijai“.
Per prezidento rinkimų kampaniją, kuri vyko euro zonos krizės metu, didžiausias akcentas buvo nepajudinama S.Niinistoe parama bendrajai valiutai, kuri Suomijoje buvo įvesta, kai jis 1996-2003 metais buvo finansų ministras.
Didelė šio riedučių entuziasto politinė patirtis – jis yra dirbęs ne tik finansų, bet ir teisingumo ministru bei premjero pavaduotoju – taip pat pelnė jam daugumos į antrąjį rinkimų ratą nepatekusių kandidatų paramą.
S.Niinistoe rinkimus laimėjo didele persvara aplenkęs savo varžovą, žaliųjų kandidatą Pekką Haavisto.
Tačiau S.Niinistoe, kurį vieni apibūdina kaip nekantrų ir šiurkštų, o kiti – kaip garbingą ir tiesų žmogų, gali turėti vieną trūkumą užsienio politikos srityje.
„Prezidento vaidmuo reikalauja santykių su platesniu pasauliu“, – sakė Helsinkio universiteto politologijos profesorius Janas Sundbergas, kurio nuomone, S.Niinistoe trūksta patirties „srityse, susijusiose su aplinkosauga, besivystančiomis šalimis ar Azijos ekonomikomis“.
Bėgant metams prezidento įgaliojimai Suomijoje palaipsniui buvo apkarpyti; neseniai politika Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu buvo perduota vyriausybės žinion.
Tačiau prezidentas bendrai su vyriausybe sprendžia kitus užsienio politikos klausimus.
S.Niinistoe, kuris buvo paskutinis iš keturių vaikų darbininkų klasės atstovų šeimoje, gyvenusioje Suomijos pietvakariuose, Turku universitete yra įgijęs teisininko išsilavinimą.
