Ceremonija prasidėjo 4 val. 45 min. vietos (5 val. 45 min. Lietuvos) laiku - tiksliai tą minutę, kai 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją vokiečių karo laivas „Schleswig-Holstein“ apšaudė mažytį lenkų karinį avanpostą Vesterplatėje. Tai buvo daugiau kaip penkerius metus trukusio karo, kuris apėmė pasaulį, pradžia. Vokiečių karo mašinai ritantis per Europą žuvo daugiau kaip 50 mln. žmonių. Vien Lenkija neteko beveik 6 mln. savo piliečių, tarp jų - 3 mln. žydų.
Vesterplatėje lenkų politiniai ir religiniai lyderiai priminė apie jų tėvynainių auką, patirtą kovoje su galinga Hitlerio kariuomene. „Vesterplatė yra didvyriškos silpnesniojo kovos su stipresniuoju simbolis. Tai patriotizmo ir nepalaužiamos dvasios įrodymas. Šlovė tų dienų didvyriams, šlovė Vesterplatės didvyriams, šlovė visiems kariams, kurie Antrajame pasauliniame kare kovojo su vokiečių nacizmu ir bolševikų totalitarizmu“, - pasakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, pabrėžęs, kad „ne Lenkija turi kartoti atgailos pamoką... Priežastį turi kiti. Priežastį turi tie, kurie šį karą pradėjo“. Taip Lenkijos prezidentas priminė ir 1939 metų rugsėjo 17 dieną, kai Lenkijai smūgį sudavė bolševikinė Rusija, po kurio „Lenkija tapo komunistinės sistemos auka ir jai ilgai teko laukti šios sistemos žlugimo“.
Istorija – mūšio laukas
Visi rugsėjo 1-ąją vykę renginiai parodė, kaip skirtingai suprantama, ką reikia kaltinti dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios. Europos lyderiai suvažiavo į Gdanską Rusijai įnirtingai ginčijantis su didžiąja Europos dalimi, dėl kieno kaltės kilo konfliktas.
Nesutarimai prasidėjo iš karto po to, kai išsivadavusi iš komunizmo Rytų ir Vidurio Europa ėmė garsiai kalbėti, kad tikroji karo pradžios priežastis buvo nacių ir sovietų pasirašytas nepuolimo paktas, tiksliau jo slaptieji protokolai. Tačiau Maskvą ištiko kone apopleksija, kai ji išgirdo, jog Vilniuje į savo parlamentinę asamblėją susirinkusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija priėmė rezoliuciją, kad Europa turi minėti Stalinizmo ir fašizmo aukų atminimo dieną. Vis labiau pykdama Rusija tvirtino, kad Josifas Stalinas neturėjo nieko bendra su karo pradžia ir net apkaltino Lenkiją sukėlus karą. Taigi renginiai vyko gana įtemptoje, vėsioje atmosferoje, kuri po į minėjimą atvykusio Rusijos premjero Vladimiro Putino atsakymų per spaudos konferenciją pasidarė dar šaltesnė.
V.Putino kalba – laukiamiausia
Būtent į Rusijos premjerą, kuris nebuvo Lenkijoje nuo 2004 metų, buvo nukreipti visų žvilgsniai, nes pastaruoju metu Rusija labai jau agresyviai reaguoja į bandymus kritikuoti Stalino veiksmus. Taigi jo Gdanske pasakytos kalbos laukė visa Europa. Lenkai dar laukė ir atsiprašymo už jų valstybės užpuolimą ir Katynės žudynes. Deja, nesulaukė, nes Rusija, norėdama pateisinti sovietų karinius žygdarbius, metė visų savo istorikų pajėgas ir net sudarė George'o Orwello vertą komisiją, uždrausdama „falsifikuoti istoriją Rusijos nenaudai“.
Tačiau susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku V.Putinas kiek prislopino agresyvios retorikos toną ir net pasakė, kad SSRS paktas su naciais buvo „nemoralus“, tuoj pat pridūręs, kad tuo metu jis ir negalėjo būti kitoks, nes tai lėmė Vakarų sudaryta antihitlerinė sąjunga. Kalbėdamas apie Katynės žudynes V.Putinas net pavartojo žodį „nusikaltimas“, tačiau už jas neatsiprašė. Kaip pasakė Rusijos leidinio „Russia in Global Affairs“ redaktorius Fiodoras Lukjanovas, tai yra daugiau nei buvo galima tikėtis, nes Vidurio Europoje atmosfera tokia įtempta todėl, kad Rusija, Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys vis dar ieško savo tapatybės.
Bijo istorijos pasikartojimo
Lenkai pabrėžia, kad jie labai norėjo išgirsti Rusijos atsiprašymą dar ir dėl to, kad pamiršus karo pamokas gali kilti naujas pavojus. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, šlovindamas didvyrius, taip pat perspėjo apie šiuos pavojus. „Susitinkame čia prisiminti, kas pradėjo karą, kas buvo kaltininkas, kas kare buvo budelis ir kas buvo šios agresijos auka. Susitinkame tai prisiminti čia, nes mes, lenkai, žinome, kad be šio prisiminimo apie Antrojo pasaulinio karo ištakas Lenkija, Europa ir pasaulis nebus saugūs. Gerai žinome, kad tas, kuris pamiršta, ar tas, kuris falsifikuoja istoriją bei turi valdžią arba įgis valdžią, vėl atneš nelaimes, kaip prieš 70 metų“, - sakė Lenkijos premjeras.
Nuvylė amerikiečiai
Lenkus nuvylė ir tai, kad pagrindinėse iškilmėse, prasidėjusiose 15 valandą, tarp beveik 20 Europos lyderių, tokių kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos premjeras V.Putinas, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas ir britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas, nebuvo aukšto rango JAV pareigūno. Šioje ceremonijoje Jungtinėms Valstijoms atstovavo tik patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas, nors lenkai laiko Vašingtoną artimu sąjungininku.
Tuo tarpu A.Merkel pasidžiaugė gavusi pakvietimą į Gdanske vykstančius renginius laikydama tai abiejų šalių „susitaikymo signalu“. A.Merkel pavadino rugsėjo 1-ąją gedulo dėl kančių, kurias nacių Vokietija atnešė Europai ir „Vokietijos kaltės paminėjimo“ diena.
Tačiau Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjimas Lenkijos santykių su Rusija nepagerino, o laiške lenkams, kurį 70-ųjų metinių išvakarėse nusiuntė V.Putinas, buvo raginama tik „drauge sielvartauti ir atleisti“. Rusijos premjeras aiškino, kad istorija neturi vienos spalvos ir kad daug klaidų padarė visos šalys. „Jei kas užsibrėžia tikslą iš senos supelijusios bandelės rankioti razinas vienai proceso dalyvei, tuomet iš to nieko gero neišeis“, - sakė V.Putinas, pabrėžęs, kad jis atvažiavo pagerbti žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare atminimo ir įvertinti Lenkijos liaudies narsą kovoje su nacizmu. Vis dėlto jis išreiškė viltį, kad „Rusijos ir Lenkijos santykiai anksčiau ar vėliau pasieks tokį aukštą tikros partnerystės lygį, kaip ir Rusijos santykiai su Vokietija.“
