Per trečiadienio balsavimą skurdžiausioje buvusios Sovietų Sąjungos valstybėje E.Rachmonas gavo 83,6 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai. Tai daugiau net už 79,3 proc. balsų, gautų per 2006 metų rinkimus.
„Kandidatas į prezidentus E.Rachmonas gavo 3 023 754 rinkėjų balsus, kas sudaro 83,6 proc. visų balsavusiųjų rinkimuose balsų“, – pranešė rinkimų komisijos pirmininkas Šermuhamadas Šochijenas.
„Emomalis Rachmonas išrinktas Tadžikistano Respublikos prezidentu“, – pridūrė jis.
Šiemet su E.Rachmonu varžėsi penki mažai žinomi ir daugiausia jam lojalūs kandidatai. Vienintelė rimta jo varžovė, moterų teisių teisininkė Oinichol Bobonazarova iš nuosaikios opozicinės Tadžikistano islamiško atgimimo partijos, buvo diskvalifikuota, nes jai pritrūko trupučio parašų savo kandidatūrai įregistruoti.
O.Bobonazarova surinko 202 tūkst. iš 210 tūkst. reikalingų parašų, kurie prilygsta 5 proc. rinkėjų. Jos partija šią nesėkmę aiškina vietos valdžios trukdymu aktyvistams per parašų rinkimo kampaniją.
Kita svarbi opozicinė partija – socialdemokratai – paskelbė boikotuojanti rinkimus dėl „konstitucijos pažeidimų, organizuoto klastojimo ir demokratijos bei skaidrumo trūkumo“.
Šiemet su Emomaliu Rachmonu varžėsi penki mažai žinomi ir daugiausia jam lojalūs kandidatai. Vienintelė rimta jo varžovė, moterų teisių teisininkė Oinichol Bobonazarova iš nuosaikios opozicinės Tadžikistano islamiško atgimimo partijos, buvo diskvalifikuota.
Rinkėjų aktyvumas buvo 86,6 proc., paskelbė Centrinė rinkimų komisija. Dabar prezidento mandato trukmė yra septyneri metai, tad E.Rachmonas turi likti valdžioje iki 2020-ųjų. 61 metų E.Rachmonas Tadžikistanui vadovauja nuo 1992 metų.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, kuris stebėjo rinkimus, savo tarpinėje ataskaitoje pažymėjo, kad nebuvo „regimos kitų kandidatų kampanijos“.
Tadžikistanas, per kurį driekiasi daugiau kaip 7 tūkst. m aukščio Pamyro kalnų grandinė ir kurio gyventojai kalba persų kalba, yra strategiškai svarbioje vietoje tarp Kinijos, Afganistano ir buvusių sovietinių Kirgizijos bei Uzbekistano respublikų.
Tadžikistano svarba gali išaugti 2014 metais išvedus iš Afganistano JAV pajėgas, nes bendra šių dviejų kaimyninių valstybių siena yra ilga ir prastai saugoma.
E.Rachmono, kuris nuo savo pavardės numetė rusišką galūnę „-ov“ ir pažemino rusų kalbos statusą savo valstybėje, santykiai su Maskva yra sudėtingi. Tačiau šiais metais jis sutiko pratęsti Rusijos karinės bazės buvimą Tadžikistane iki 2042 metų.
Ši išteklių neturtinga šalis nuolat stokoja energijos ir yra įklimpusi slegiančiame skurde, kuris daugelį jos gyventojų verčia dirbti Rusijoje, iš kur siunčiamos perlaidos sudaro labai svarbią bendrojo vidaus produkto BVP dalį.
Elektros trūkumas reiškia, kad gyventojai kasdien po kelias valandas neturi šviesos ir šildymo net sostinėje Dušanbėje.
Vyriausybė trečiadienį, rinkimų dieną, bent kartą niekur šalyje neatjungė elektros, kol dirbo rinkimų apylinkės.
E.Rachmonas, kuris į valdžią atėjo 1992 metais, per penkerius metus trukusio pilietinio karo pradžios chaosą, šalies energetinę nepriklausomybę iškėlė svarbiu savo kampanijos punktu, ypač didelį dėmesį kreipdamas į savo globojamą ambicingą projektą – Roguno hidroelektrinės užtvankos statybas.
Tadžikistanas taip pat kenčia dėl prastų santykių su galinga regiono kaimyne Uzbekistanu. Tarp Dušanbės ir Taškento net nėra tiesioginių skrydžių, trukdoma prekybai tarp abiejų šalių.
E.Rachmonas asmeniškai labai nesutaria su Uzbekistano prezidentu Islamu Karimovu, kuris kaltina Dušanbę bandant atimti iš jo šalies brangius vandens išteklius ir iš esmės perspėjo, kad Roguno užtvankos statybos gali paskatinti karą.
Po pradinio paskyrimo per karą 1992 metais, Tadžikų Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, E.Rachmonas, kuris turi devynis vaikus, tarp jų – galimą politinį įpėdinį, buvo lengvai perrinktas 1994, 1999 ir 2006 metais.
ESBO: Tadžikistano rinkimai neatitiko demokratinių standartų
Tadžikistano prezidento rinkimams, kuriuos lengvai laimėjo dabartinis šalies lyderis E.Rachmonas, trūko pliuralizmo, jie neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų, paskelbė ESBO stebėtojai.
„Varžantys reikalavimai dėl kandidatūros reiškia reikšmingas kliūtis, kurios prieštarauja ESBO įsipareigojimams ir kitiems tarptautiniams demokratinių rinkimų standartams“, – nurodė stebėtojai, kurie priduria, kad rinkimus žymėjo „tikro pasirinkimo ir prasmingo pliuralizmo trūkumas“.
