Taivanas yra potencialus karo tarp Kinijos, svarbiausios salos rėmėjos, ir Jungtinių Valstijų, didžiausių ginklų tiekėjų, židinys.
Premjeras Cho Jung-tai (Čo Džungtajus), opozicijos įstatymų leidėjo paklaustas, ar Taivanas galėtų padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. BVP, tai yra maždaug 2,6 trln. Taivano naujųjų dolerių (72,29 mlrd. eurų), atsakė, kad „tai neįmanoma, atsižvelgiant į dabartinį mūsų biudžeto mastą“.
Vyriausybės skaičiavimais, 2025-aisiais BVP sudarys apie 26,88 trln. Taivano naujųjų dolerių (747,49 mlrd. eurų).
Tačiau sausį opozicijos kontroliuojamas parlamentas sumažino bendrą 2025-ųjų vyriausybės biudžetą nuo siūlomų 3,1 trln. Taivano naujųjų dolerių (86,21 mlrd. eurų) iki maždaug 2,9 trln. (80,66 mlrd. eurų).
Opozicinis blokas atmetė Cho Jung-tai raginimą persvarstyti biudžeto mažinimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai per rinkimų kampaniją ragino Taivaną padidinti savo karines išlaidas iki 10 procentų BVP.
Aukšto rango D. Trumpo patarėjas gynybos klausimais Elbridge'as Colby (Elbridžas Kolbis) šį mėnesį taip pat iškėlė šį klausimą JAV Senato posėdyje.
„Prezidentas Trumpas tokį patį reikalavimą iškėlė ne tik Taivanui, bet ir daugeliui šalių“, – įstatymų leidėjams sakė Cho Jung-tai.
„Šiuo metu Kinijos Respublika visiškai nepajėgi sudaryti 2,6 trln. Taivano naujųjų dolerių gynybos biudžeto“, – teigė jis, pavartodamas oficialų Taivano pavadinimą.
Taivano vyriausybė planavo 2025-aisiais padidinti išlaidas gynybai iki rekordinės sumos – 647 mlrd. Taivano naujųjų dolerių (17,99 mlrd. eurų), arba maždaug 2,5 proc. BVP.
Tačiau kai kurios išlaidos buvo apkarpytos arba įšaldytos, įskaitant išlaidas povandeninių laivų programai ir dronų pramonės parkui.
Prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtės) partija įspėja, kad biudžeto mažinimas apsunkins Taivano valdymo gebėjimus ir pakenks jo saugumui.
Lai Ching-te sakė, kad jo vyriausybė teiks pirmenybę „specialiems biudžetams“, kad padidintų gynybos išlaidas iki daugiau nei 3 proc. BVP ir taip parodytų salos savigynos ryžtą.
Pastaraisiais metais Kinija didino spaudimą Taivanui, rengdama karines pratybas ir beveik kasdien aplink salą siųsdama karo lėktuvus ir laivus.
