Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2019 sausio 20d. 23:47

Tautų draugystės gatvė Ukrainą skiria nuo Rusijos

Rusijos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos vėliava

Rusija atitvėrė savo teritoriją nuo Ukrainos, ir tvora padalijo miestelį Luhansko ir Rostovo srityse. Jo gyventojai nuo sovietmečio vadovavosi tautų draugystės lozungu, bet dabar apie jį primena nebent perkirstos gatvės pavadinimas.

Šiapus tvoros – viena kariaujanti šalis, kitapus – priešas. Gatvės pavadinimas – Tautų draugystės. Miestelio gyventojai su nostalgija prisimena, kokios čia puotos buvo jaunystėje. Dabar čia patruliuoja pasieniečiai, po du ir po tris. Rusija pastatė tvorą pernai.

Pro langą – vaizdas į užsienį. Bet Valentinos Boldyrevos iš Ukrainai priklausančios Milovės tai nedžiugina.

Dieną ir naktį langai mato spygliuotą vielą, kaip kalėjime. Už spygliuotos vielos – užsienietė iš Rusijai priklausančio Čertkovo. Sesuo.

„Va, sesuo išeina, kaip bendrausime per vielą? Neleidžia priartėti prie vielos, perduoti nors kąsnelį bandelės ar ką nors. Net per laidotuves. Neleidžia prieiti“, – sakė Milovės gyventoja V.Boldyreva.

„Net kalbėtis neleidžia! Perdavei raugintų agurkų stiklainį – ir bauda“, – pasakojo Čertkovo gyventoja Raisa Jakovleva.

Anksčiau pasieniečiai žiūrėdavo pro pirštus, net kai žmonės eidavo vieni pas kitus. Nes prieš 4 metus, Rusijai pradėjus karą, jos piliečius Ukraina pradėjo įleisti tik su užsienio pasais. O kas juos čia turės, provincijoje už pustrečio šimto kilometrų nuo Rostovo? Bet dabar – jokios saviveiklos, viskas griežtai.

Sovietinė tautų draugystė buvo tokia, kad žmonės prisimena tik 7 klasėje sužinoję, jog pusė jų miestelio Ukrainoje, kita pusė Rusijoje. Ir dabar kalbėti ukrainietiškai ar rusiškai čia – patogumo reikalas, o ne politinis pareiškimas, kaip kitur. Čia Luhansko sritis, bet iki fronto linijos – pora valandų kelio.

„Vietos gyventojai iš pradžių buvo nepatenkinti. Bet, kaip žinote, gyvenvietėje yra tų, kurie remia, ir supranta, kad tai valstybės siena, ir ją reikia saugoti. O apie tokią sieną kaip Tautų draugystės gatvėje – kai ji pasirodė, saugoti valstybės sieną tapo lengviau“, – pasakojo Luhansko srities pasienio tarnybos vado pavaduotojas Ruslanas Grehas.

Turgus Ukrainos pusėje pustuštis. Netgi tie, kas galėtų atvykti iš Rusijos, vengia – girdėję gandų, kad Ukrainos pareigūnai arba neįleidžia, arba deportuoja.

„Pas mus Čertkovas vaikščiojo, žmonės iš Čertkovo. Kiek užpirkdavome, visada viską parduodavome. Iš to juk gyvename. O dabar – nebeįmanoma, pirkėjų nėra“, – kalbėjo Milovės gyventoja Liuba Kornejenko.

Beveik nėra miestelyje šeimų, neperkirstų sienos. Kas iš Rusijos kadaise nutekėjo į Ukrainą ir dabar bijo, kad giminių neįleis net į laidotuves. Kas turi senstančius tėvus kitapus sienos ir nebegali prižiūrėti. Kas vienus savo vaikus turi lankyti vienoje šalyje, kitus – kitoje.

Pasienio perėja pratinasi prie ramybės. Kur iki karo driekėsi kilometrinės eilės, dabar – vienas kitas automobilis.

„Kas ten dirbo Čertkove, čertkoviečiai dirbo Milovėje, taip ir gyvenome. O dabar, matai, tvorą pastatė. Pusę Tautų draugystės gatvės rusai spygliuota viela atitvėrė ir viskas… Nežinau. Maži mes nykštukai, supranti“, – sakė Milovės gyventojas Anatolijus Filipejus.

Pakeliui į Rusijos postą, niekieno žemėje, jis pravažiuos nušiurusį sovietinį transparantą „Teklesti šimtmečius amžina rusų ir ukrainiečių tautų draugystė!“.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:41
01:21
06:02

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min