Jo žodžiams liejantis, liepos 22-osios žudynes išgyvenusieji ir aukų artimieji glėbesčiavosi, raudojo, stengėsi paguosti vienas kitą. Procesas buvo transliuojamas į kitus teismo rūmus, kuriose susirinko kiti A.B.Breiviko išpuolių paveikti asmenys, bet nebuvo tiesiogiai rodomas per Norvegijos televiziją.
33-ejų norvegas neužmiršo nė vienos savo veiksmų detalės, aiškindamas kaip iš arti šaudė į panikuojančius jaunuolius. Utojos saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausia paauglius.
„Kai kurie jų buvo visiškai paralyžiuoti. Jie negalėjo bėgti; stovėjo visiškai sustingę. To per televiziją nepamatysi, – dėstė A.B.Breivikas. – Atrodė labai keista.“
Jis prisipažino susprogdinęs bombą Osle, kur žuvo aštuoni žmonės, po to šaudė valdančiosios Darbo partijos metinėje jaunimo stovykloje Utojos saloje; tačiau jis nesutinka su baudžiamuoju kaltinimu ir tvirtina, kad jo aukos išdavė Norvegiją, palankiai vertindamos imigraciją.
Kai kurie jų buvo visiškai paralyžiuoti. Jie negalėjo bėgti; stovėjo visiškai sustingę. To per televiziją nepamatysi.
Svarbiausias dabartinio teismo proceso, jau vykstančio penktą dieną, tikslas – suvokti, ar A.B.Breivikas yra psichiškai sveikas ar nesveikas – lig šiol dviejų ekspertizių išvados yra priešingos.
Atrodantis įsitempęs, bet susitelkęs A.B.Breivikas ramiai kalbėjo apie šaudymą nuo pat tos akimirkos, kai jis nedideliu keltu persikėlė į Utojos salą, esančią ežere netoli Oslo.
Jis buvo persirengęs policininku, turėjo šautuvą ir pistoletą. Taip pat nešėsi geriamojo vandens, nes žinojo, jog nuo streso jam džius gerklė.
Pirmosios dvi jo aukos buvo stovyklos organizatorė Monica Boesei ir po tarnybos policijoje apsaugininku dirbantis Trondas Berntsenas.
„Mano visą kūną apėmė pasibjaurėjimas, kai paėmiau į rankas ginklą. Galvoje aidėjo šimtas balsų; nedaryk to, nedaryk to“, – sakė A.B.Breivikas.
Tačiau jis padarė.
Jis nukreipė ginklą į T.Berntseno galvą ir paspaudė gaiduką. Tada nušovė M.Boesei, mėginusią pabėgti. Kai jie jau gulėjo ant žemės, priėjęs šovė jiems po du kartus į galvą.
A.B.Breivikas sakė negalįs prisiminti didelių laiko atkarpų saloje iki pasidavimo policijos komandosams. Tačiau kai kuriuos šaudymo epizodus jis prisiminė itin detaliai – pavyzdžiui, kavinės viduje, kur jis tiesiog šienavo jaunąsias aukas, prašančias pasigailėti.
Jo parodymai buvo fiziškai pasibjaurėtini. Oslo teismo salėje sūnaus saloje netekęs vyriškis užsidengė akis ranka ir stipriai užspaudė jas. Kitas vyriškis greta guosdamas uždėjo ranką jam ant peties. Moteris iš dešinės prisispaudė prie jo, priglaudė galvą prie jo rankos.
Kaltinamasis sakė tyčia vartojantis „techninę kalbą“, kad išlaikytų savitvardą.
„Tai baisūs, barbariški veiksmai, – aiškino jis. – Jeigu mėginčiau kalbėti labiau įprasta kalba, nemanau, kad išvis galėčiau apie tai kalbėti.“
Nukentėjusiųjų paramos grupės atstovė spaudai Christin Bjelland sakė, jog ją „visiškai prislėgė“ A.B.Breiviko parodymai.
„Šįvakar grįšiu namo į savo miestą, aš gyvenu prie jūros; susitariau su savo vyru, kad jis mane nuveš prie jūros, kur ketinu pasivaikščioti, kad galėčiau išsiverkti“, – sakė Ch.Bjelland agentūrai „The Associated Press“.
Anksčiau A.B.Breivikas sakė teismui, kad žinių apie sprogdinimų ir ginkluotų išpuolių organizavimą sėmėsi iš interneto, tyrinėdamas džihadistų tinklo „al Qaeda“ ir kitų atakų analizes, taip pat perskaitęs daugiau nei 600 bombų gamybos instrukcijų, ypač atidžiai išstudijavęs 1993 metais buvusį sprogdinimą Pasaulio prekybos centro pastate Niujorke ir Timothy McVeigho 1995 metais surengtą sprogdinimą Oklahoma Sityje, kur žuvo 168 žmonės, sužeista daugiau kaip 600.
„Al Qaeda“ islamistų judėjimą A.B.Breivikas laiko „sėkmingiausiu pasaulyje revoliuciniu judėjimu“ ir sakė, kad jis turėtų įkvėpti ultradešiniuosius kovotojus, nors jų tikslai skirtingi.
„Išstudijavau kiekvieną jų veiksmą – ką jie atliko blogai ir ką gerai, pažymėjo jis. – Mes norime sukurti europietišką „Al Qaeda“ versiją“.
Lygindamas save su Japonijos kariais, per Antrąjį pasaulinį karą rengdavusiais savižudiškas „bandzai“ atakas, A.B.Breivikas pareiškė, jog dabar per daug norvegų vyrų „sumoteriškėję, gamina maistą ir rodo emocijas“.
Nukentėjusiųjų advokatas pastebėjo, kad kaltinamasis parodė emocijas pirmąją bylos nagrinėjimo dieną, kai susigraudino prokurorams rodant jo sukurtą antiislamišką filmą.
„Nebuvau pasiruošęs šiam filmui, – aiškino A.B.Breivikas. – Tai filmas, atspindintis šią kovą ir viską, ką myliu.“
A.B.Breivikas prisipažino susprogdinęs automobilį Osle, kur žuvo aštuoni žmonės, taip pat nušovęs dar 69 žmones valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje netoli sostinės esančioje Utojos saloje. Jis tvirtina priklausąs antiislamiškam tinklui „Knights Templar“, nors prokurorai pareiškė netikintys, kad tokia organizacija egzistuoja.
Jeigu būtų pripažintas esąs psichiškai sveikas, A.B.Breivikui gali būti skirtas iki 21 metų laisvės atėmimas arba priimtas alternatyvus susitarimas dėl jo izoliacijos, kol ekstremistas bus laikomas keliančiu pavojų visuomenei.
Jeigu būtų pripažinta, kad jo psichika sutrikusi, A.B.Breivikas būtų priverstinai gydomas uždaroje psichiatrinėje klinikoje.
