Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L.Kojala sako, kad pasitikėjimo stoka tarp JAV ir jų sąjungininkių – akivaizdi, nors išlieka Europos politinių lyderių, bandančių suprasti JAV prezidentą.
Turime konstatuoti tarpusavio pasitikėjimo stoką tarp ES ir JAV.
„Turime konstatuoti tarpusavio pasitikėjimo stoką tarp ES ir JAV. Apklausos rodo, kad pasitikėjimas JAV, prezidentu tapus Donaldui Trumpui, smuko, palyginti su tuo, koks buvo valdant Barackui Obamai. Galima sakyti, kad pasitikėjimo šiandieną nėra. Tai liudija ne tik įvairios apklausos, bet ir Angelos Merkel pasisakymas, kad Europai metas perimti savo likimą į savo rankas.
Tiesa, Europoje yra politinių lyderių, kurie bando jį suprasti, užmegzti ryšį su juo ir vienas tokių yra Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas“, – kalba L.Kojala.
Koją kiša prieštaringa D.Trumpo politika
Vienas iš koją darniems ES ir JAV santykiams koją kišančių elementų, pasak L.Kojalos, yra tai, kad sunku suprasti, kokią užsienio politiką iš tiesų vykdo D.Trumpas, koks yra jo nusiteikimas ES atžvilgiu.
„D.Trumpo pasisakymai yra prieštaringi, tad kartais svarstoma, ar jis palaiko vieningą Europą, ar norėtų jos skilimo, kad galėtų kalbėtis su kiekviena šalimi akis į akį“, – pažymi L.Kojala.
Derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sustojimas taip pat, anot L.Kojalos, yra vienas veiksmų, kuris turi neigiamą poveikį transatlantiniam ryšiui.
„Nepasitikėjimą stiprino ir Amerikos lyderio neužtikrintumas dėl penktojo NATO straipsnio, kuris itin ilgai tęsėsi, tuo metu D.Trumpui kalbant tik apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidas gynybai, kurio stinga daugelis NATO šalių, bei NATO būtinybę kovoje su terorizmu“, – teigia politologas.
Tiesa, L.Kojala pastebi, kad didžiausios baimės dėl D.Trumpo nuolaidžiavimo Vladimiro Putino Rusijai kol kas nepasitvirtino: prezidento administracijoje dirba Rusiją neigiamai vertinantys žmonės, sankcijos Rusijai buvo išplėstos. Tačiau, pasak politologo, šalia visų nenuolaidžiavimą Rusijai demonstruojančių ženklų, pastebimas didelis kritinės retorikos Rusijai trūkumas.
L.Kojala pažymi, kad A.Merkel partijos (CDU) laimėjimas artėjančiuose Vokietijos parlamento rinkimuose būtų palankus transatlantiniams santykiams: tai reikštų, kad iš Europos pusės ryšys išlieka stabilus, tiesa, neaišku, kiek stabilaus jo galima tikėtis iš JAV pusės.
T.Janeliūnas: transatlantiniam ryšiui labai kenkia nestabilumas JAV vidaus politikoje
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus T.Janeliūno, aljansų vienybė visuomet išbandoma konfliktų metu, o vienas svarbiausių konfliktų šiuo metu vykta JAV viduje. T.Janeliūnas pažymi, kad JAV prezidento D.Trumpo pasitikėjimo reitingas yra itin žemas, o Kongreso pradėti tyrimai potencialiai gali privesti net prie apkaltos prezidentui.
„Šiuo metu pasitikėjimas D.Trumpu, anot „Gallup“ tyrimų, yra vos 37 proc. Ir jis iš esmės mažai kinta pastaruosius mėnesius. Palyginimui – vidutinis JAV prezidentų pasitikėjimo lygis nuo 1938 m. buvo 53 proc., o pirmojo pusmečio po rinkimų – 62 proc. Nemaža dalis Europos lyderių taip pat nerodo didelio pasitikėjimo D.Trumpu.
Tokia situacija smarkiai kenkia JAV, kaip politinio subjekto, efektyvumui. Kaip žinia, iki šiol Baltieji rūmai nesugeba užpildyti svarbių pozicijų įvairiuose departamentuose, įskaitant ir Valstybės departamentą. O kai kuriose prezidento administracijos pozicijose kaita vos per pastarąjį pusmetį buvo didesnė nei per buvusių prezidentų visą kadenciją“, – kalba T.Janeliūnas.
Silpnas JAV prezidentas – silpnesnė JAV politinė valia ir negebėjimus užtikrintai priimti sprendimus tarptautiniuose reikaluose.
Pasak politologo, JAV politinės sistemos viduje esantis konfliktas bene labiausiai kenkia stabiliam transatlantiniam ryšiui.
„Jei konfliktas gilės ar net pereis į pasirengimo apkaltai fazę, tai reikštų dar didesnę sumaištį. Tai būtų labai bloga žinia mums ir visai transatlantinei bendruomenei. Nes silpnos JAV reiškia mažiau saugią transatlantinę erdvę. O silpnas JAV prezidentas – silpnesnė JAV politinė valia ir negebėjimus užtikrintai priimti sprendimus tarptautiniuose reikaluose“, – teigia politologas.
Lietuva stokoja lyderystės transatlantinio ryšio atžvilgiu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Žygimantas Pavilionis tikina, kad transatlantinė partnerystė – ne vien Amerikos lyderystės reikalas, mūsų regionas, Lietuva turėtų imtis savos lyderystės.
„Transatlantinio ryšio stiprybė mūsų regione priklauso ne nuo JAV, o nuo mūsų pačių pastangų ieškoti nišų bendradarbiavimui. Tačiau šiuo metu lyderystę mūsų transatlantinėje partnerystėje palaiko tik dvi ministerijos – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos. Šiuo požiūriu, kaip pažymi Ž.Pavilionis, mus pastebimai lenkia Estija.
Nors Vašingtone turėtume ko pasimokyti, iki šiol ten nesame išsiuntę savo politikos atstovų, JAV nedirba nė vienas Lietuvos žiniasklaidos atstovas. Mes turime ne laukti lyderystės iš JAV, o patys ją demonstruoti“, – tikina Ž.Pavilionis.
