Manoma, kad bevizio režimo susitarimą skatina Europos Sąjungos baimė, jog be Turkijos pagalbos bus neįmanoma susidoroti su žemyną ištikusia migrantų krize.
Tiesa, susitarimą ir Turkijos kriterijų atitikimą dar turės patvirtini Europos Parlamentas. Trečiadienį skelbiamas Europos Komisijos pranešimas turėtų būti pozityvus Turkijai. Bus siūloma įvesti bevizį režimą mainais į didesnę Turkijos pagalbą.
ES nerimą kelia tai, kad įvairius susitarimo dėl migrantų priėmimo kriterijus atitinkanti Turkija savo šalies viduje vis mažiau primena demokratinę valstybę. Šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas nesibodi atvirai dorotis su oponuojančiais žurnalistais ar politiniais aktyvistais.
Skelbiama, kad pagal dabartinį susitarimą, kuriame yra numatyti 72 kriterijai, Turkija jau atitinka beveik visus reikalavimus.
Iki kovo 20-osios į Graikijos salas Egėjo jūra iš Turkijos atvykę pabėgėliai bus siunčiami atgal. Tuo metu ES įsipareigojo priimti iš Turkijos tuos Sirijos karo pabėgėlius, kurių tapatybė bus patvirtinta.
Turkijos pastangas viešai gyrė ir Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, vadindamas susitarimą „geriausiu pavyzdžiu, kaip reikia spręsti pabėgėlių problemą“.
Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu taip pat neslėpė džiaugsmo, kad jo šalis vis labiau artėja prie bevizio režimo Šengeno erdvėje.
Tiesa, Vokietija ir Prancūzija siūlo įvesti vadinamąjį „greitojo atsitraukimo mechanizmą“ trečiųjų šalių piliečių bevizėms kelionėms sustabdyti. Toks mechanizmas leistų atšaukti Turkijai bevizį režimą, jeigu daug turkų neteisėtai liktų ES šalyse arba daugybė Turkijos piliečių paprašytų prieglobsčio Bendrijoje.
Trečiadienį ES taip pat duos Šengeno zonoje esančioms šalims leidimą pratęsti sienų kontrolę, kuri buvo įvesta dėl migrantų krizės ir teroro išpuolių.
Tokio sienų kontrolės pratęsimo prašo Vokietija, Prancūzija, Austrija, Danija ir Švedija, kurios sako, kad padėtis pasienyje yra „ypatingai nepastovi“.
Taip pat trečiadienį ES turėtų paskelbti pataisytas prieglobsčio suteikimo taisykles, siekiant šalims tolygiau paskirstyti atsakomybę už į Europą atvykstančius migrantus ir pabėgėlius.
Dabar galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės laikomos atgyvenusiomis ir nesąžiningomis tokioms šalims kaip Graikija, nes būtent į jas atvyko dauguma iš 1,25 mln. sirų, irakiečių, afganų ir kitų migrantų, pasiekusių Europą per praėjusius metus.
Dublino taisyklės įpareigoja migrantus registruotis ES šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyksta, o jeigu iškeliauja į kitas Bendrijos šalis, jie turėtų būti grąžinami.
Tačiau 2015-aisiais susiklosčiusi padėtis parodė, kad tų taisyklių neįmanoma laikytis, kai Graikiją, vieną neturtingiausių ES narių, užplūdo migrantai, norintys gauti prieglobstį Vokietijoje ir kitose turtingose Bendrijos šalyse.
Kaip pranešė „Financial Times“, šalims, kurios nepriims joms skirto migrantų skaičiaus, gali būti skirta 250 tūkst. eurų bauda už kiekvieną asmenį, kurį jos atsisako priimti.
