Derybos surengtos tvyrant įtampai dėl Ankaros planų pirkti rusiškų raketinės gynybos sistemų ir Turkijos grasinimų atakuoti kurdų kovotojus Sirijoje.
Abu pareigūnai „susitiko kaip strateginiai partneriai“, sakė Pentagono atstovas Charlesas Summersas, po susitikimo trumpai informuodamas žurnalistus.
„Daugiausia dėmesio per savo diskusijas jie skyrė interesams, o ne pozicijoms, JAV ir Turkijos dvišalio, taip pat ir kaip NATO sąjungininkių, bendradarbiavimo svarbai siekiant abipusio saugumo ir abiejų šalių bei regiono ekonominio klestėjimo“, – sakė Ch.Summersas.
Jis nepaminėjo ginčo dėl JAV grasinimų sustabdyti bendrą su Turkija naikintuvų F-35 programą, jei Ankara pirks iš Rusijos raketinės gynybos sistemų S-400.
Vašingtonas jau sustabdė šių lėktuvų ir jų atsarginių dalių tiekimą, nurodydamas, kad JAV lėktuvų sistemos saugumo sumetimais negalima eksploatuoti drauge su rusiška įranga.
Balandžio 2 dieną P.Shanahanas pareiškė esąs įsitikinęs, jog Turkija atsisakys sandorio su Maskva ir vietoje to įsigis panašių amerikietiškų raketų sistemų „Patriot“, bet Ankara to kol kas nekomentavo.
Praėjusią savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad sistemos S-400 gali būti pristatytos anksčiau, nei planuota iš pradžių. Šiuos prezidento žodžius citavo dienraštis „Hurriyet“.
Be įtampos dėl raketų sistemų, JAV ir Turkijos santykiams kenkia Ankaros grasinimas Sirijos šiaurės rytuose pradėti puolimą prieš kurdų dominuojamas Sirijos demokratines jėgas (SDF), kurios, Vakarams padedant antskrydžiais ir kitomis priemonėmis, kovojo su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
Ankara sieja SDF su Turkijos kurdų separatistų judėjimu PKK, kurį laiko teroristine organizacija.
Balandžio pradžioje Vašingtone susitikęs su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo perspėjo dėl „skaudžių pasekmių“, jei Turkija pradėtų karinį puolimą prieš kurdus Sirijoje.
