R.T.Erdoganas dalyvavo darbo vakarienėje Bulgarijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu. Jų diskusijas temdė daugybė nesutarimų.
Be kita ko, ES susirūpinusi dėl R.T.Erdogano vykdomų griežtų priemonių prieš oponentus po 2016 metais Turkijoje nesėkmingai mėginto įvykdyti perversmo, žurnalistų areštų ir turkų kariuomenės operacijų prieš kurdus šiaurės Sirijoje. Taip pat kyla ginčų dėl ES ir Ankaros sutarties, turinčios sustabdyti į Europą traukiančių pabėgėlių antplūdį.
Visa tai peraugo į aštrėjantį žodžių karą, o Turkijos stojimas į ES atrodo dar labiau nutolęs, nors R.T.Erdoganas anksčiau pirmadienį teigė, kad jo šalis šios narystės tebesiekia.
D.Tuskas: „Kalbant apie konkrečius sprendinius, šiandien nepasiekėme jokio konkretaus kompromiso, bet tebesitikiu, kad tai bus įmanoma ateityje.“
Nors buvo vilčių, kad per viršūnių susitikimą Juodosios jūros kurortiniame Varnos mieste bus pasiektas proveržis, D.Tuskas pripažino, kad apčiuopiamos pažangos beveik nepasiekta.
„Kalbant apie konkrečius sprendinius, šiandien nepasiekėme jokio konkretaus kompromiso, bet tebesitikiu, kad tai bus įmanoma ateityje“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė D.Tuskas.
Pasak jo, santykių pagerėjimas priklausys nuo pažangos įvairiose srityse, pavyzdžiui, sprendžiant įstatymų viršenybės ir žiniasklaidos laisvės problemas, taip pat konflikto Sirijoje klausimus.
Vis dėlto R.T.Erdogano tonas buvo optimistiškesnis.
„Tikimės, kad labai sudėtingas Turkijos ir ES santykių laikotarpis liko mums už nugarų“, – sakė jis.
Tačiau prezidentas pridūrė: „Nenorime girdėti kliedesių arba nesąžiningos kritikos opiais klausimais, tokiais kaip kova su teroru. Tikimės tvirto palaikymo.“
„Prieštaringi jausmai“
J.C.Junckeris sakė, kad per šį susitikimą „buvo prieštaringų jausmų, bet ne prieštaringų žinių“.
„Susitikimas buvo geras, nes galėjome kalbėtis visiškai nuoširdžiai ir atvirai – tai normalus (santykių) tarp didžiųjų demokratijų principas“, – teigė jis.
J.C.Junckeris: „Susitikimas buvo geras, nes galėjome kalbėtis visiškai nuoširdžiai ir atvirai – tai normalus (santykių) tarp didžiųjų demokratijų principas.“
Įtampa tarp abiejų pusių dar labiau padidėjo praeitą savaitę, ES lyderiams pasmerkus Turkijos „neteisėtus veiksmus“ Graikijos ir Kipro atžvilgiu Viduržemio jūros rytinėje dalyje ir Egėjo jūroje.
Ankara atsikirto į „nepriimtinus komentarus“ ir sakė, kad ES prarado objektyvumą dėl Kipro, kuris yra padalytas į tarptautinės bendrijos pripažįstamą graikų Kipro Respubliką ir šiaurinę Kipro turkų dalį.
28 ES narės ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje pasmerkė Turkiją dėl dviejų graikų karių arešto ir pažado neleisti Kipro graikų vyriausybei žvalgyti naftos ir dujų telkinių.
„Kol ES požiūris netaps sąžiningas, ji negalės niekaip prisidėti sprendžiant Kipro klausimą“, – pareiškė R.T.Erdoganas.
J.C.Junckeris per spaudos konferenciją iškėlė graikų karių klausimą. Pasak jo, Bendrija įsitikinusi, kad Turkija šią problemą „spręs geriausiu būdu“.
Ankara ir Briuselis 2016 metų kovą sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą migrantų srautui į Europą stabdyti. Susitarimas buvo laikomas labai svarbiu bendradarbiavimo elementu, Turkija po jo tikėjosi bevizių kelionių į Europą.
R.T.Erdoganas: „Kol ES požiūris netaps sąžiningas, ji negalės niekaip prisidėti sprendžiant Kipro klausimą.“
Kol kas tai nėra realizuota, o R.T.Erdoganas Bulgarijoje šį klausimą pabrėžė per derybas.
Praeitą mėnesį Turkija pareiškė išpildžiusi 72 kriterijus beviziam režimui su ES, o pirmadienį R.T.Erdoganas sakė žurnalistams, kad Europos Komisijai išsiųsti visi reikalingi dokumentai.
Turkijos vadovas pridūrė paraginęs Europos lyderius, kad „būtina tučtuojau užbaigti jiems priklausančią darbo dalį“ šiuo klausimu.
Laisvesnė partnerystė?
Briuselis ne kartą kritikavo griežtus Ankaros veiksmus po nesėkmingo perversmo. Turkijoje buvo suimta beveik 160 tūkst. žmonių, tarp jų dešimtys žurnalistų.
Turkija savo ruožtu kaltino Briuselį po numalšinto pučo nesistengus pademonstruoti solidarumo. Be to, pastaruoju metu Ankara atrodė nusiteikusi kurti itin glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo Vakarų valstybių santykiai yra smarkiai pašliję dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte ir kitų problemų. Pastaruoju metu įtampą tarp Maskvos ir Vakarų dar labiau paaštrino buvusio rusų dvigubo agento ir jo dukters apnuodijimas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga per kovo 4-ąją Anglijos pietiniame Solsberio mieste įvykusį incidentą.
Tačiau J.C.Junckeris pabrėžė, kad ES palaikymą R.T.Erdoganui išreiškė praėjus vos kelioms valandoms po mėginimo įvykdyti pučą pradžios.
R.T.Erdogano vakarinis susitikimas su ES lyderiais labai skirsis nuo ateinantį mėnesį Turkijoje vyksiančio visaverčio dviejų dienų V.Putino vizito.
Ankara jau sutiko įsigyti iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų. Maskva taip pat ruošiasi pastatyti pirmąją Turkijoje atominę jėgainę.
Ateinantį mėnesį blokas paskelbs naujausią šio proceso pažangos ataskaitą. Labai tikėtina, kad šiame dokumente bus pripažintas „reikšmingas regresas“ Turkijoje, sakė analitinio centro „Carnegie Europe“ viešintis tyrėjas Marcas Pierini, buvęs ES ambasadorius Turkijoje.
Per anksčiau šiais metais vykusį R.T.Erdogano vizitą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad stojimo procese pažanga nebeįmanoma ir kad Ankarai būtų geriau apsiriboti laisvesne „partneryste“ su Bendrija.
J.C.Junckeris tvirtino nesąs linkęs stabdyti derybų su Turkija, bet ragino Ankarą pagerinti santykius su Bendrijos narėmis, tarp jų Kipru ir Graikija.
