Teisingumo ir plėtros partija (AKP), kurios vienas iš steigėjų buvo R.T.Erdoganas, surinko daugiausiai balsų per sekmadienį vykusius rinkimus, bet prarado absoliučią daugumą parlamente pirmąkart nuo jos atėjimo į valdžią 2002 metais.
Šie rezultatai žlugdo R.T.Erdogano planus įvykdyti konstitucijos reformą ir paversti šalį prezidentine respublika, kurioje jis įgytų didesnes galias.
61 metų R.T.Erdoganas, nuo 2003 metų dirbęs premjero poste, o pernai rugpjūtį išrinktas prezidentu, savo šalininkų yra giriamas kaip reformų vedlys, modernizavęs Turkiją ir sugrąžinęs liaudžiai valdžią, kurią kontroliavo sekuliarusis ir karinis elitas.
Vis dėlto per pastaruosius dvejus metus R.T.Erdoganas tapo vis labiau priešinančiu veikėju, nekenčiamu daugelio sekuliarių pažiūrų turkų, kurie jį laiko autokratu, pasiryžusiu islamizuoti šalį.
Didžiulė nauja, 615 mln. JAV dolerių kainavusi prezidentūra Ankaros pakraštyje, peikiama opozicijos dėl absurdiško išlaidavimo, tapo šio lyderio atotrūkio nuo tikrovės ir polinkio į autoritarizmą simboliu.
Per rinkimų kampaniją R.T.Erdoganas buvo itin irzlus – negailestingai puldinėjo savo oponentus, o jį kritikuojančiai užsienio žiniasklaidai patarė „žinoti savo ribas“.
R.T.Erdoganas veikiausiai siekia įsiamžinti istorijoje kaip vienas iš didžiųjų šalies reformuotojų greta modernios Turkijos tėvo Mustafos Kemalio Ataturko, pastačiusio respubliką ant subyrėjusios Osmanų imperijos pamatų. Jis taip pat siekia likti valdžioje iki 2024 metų.
Šis beveik dviejų metrų ūgio politikas yra pagarsėjęs dėl savo ūmaus būdo. Jis pats ir jo šalininkai vadina R.T.Erdoganą „Buyuk Usta“ – „didžiuoju šeimininku“ – arba tiesiog „sultonu“.
R.T.Erdoganas, pakrančių sargybos karininko, dirbusio Stambulo uosto rajone Kasimpašoje, sūnus, vaikystę praleido Rizės regione prie Juodosios jūros, bet paauglystėje grįžo į Stambulą.
R.T.Erdoganas, pakrančių sargybos karininko, dirbusio Stambulo uosto rajone Kasimpašoje, sūnus, vaikystę praleido Rizės regione prie Juodosios jūros, bet paauglystėje grįžo į Stambulą.
Jis baigė verslo administracijos studijas ir buvo daug žadantis futbolininkas. Būsimasis šalies lyderis netgi žaidė futbolą viename pusiau profesionaliame Stambulo klube.
Globojamas savo velionio mentoriaus Necmettino Erbakano, vėliau tapusio premjeru, R.T.Erdoganas pagarsėjo dėl savo veiklos islamiškame judėjime.
1994 metais jis tapo Stambulo meru ir ėmėsi spręsti kai kurias opias problemas daugiau negu 15 mln. gyventojų turinčiame didmiestyje, tokias kaip transporto spūstys ir oro tarša.
Kai jo religinė partija buvo uždrausta, R.T.Erdoganas dalyvavo protesto demonstracijose ir buvo keturiems mėnesiams pasiųstas už grotų, kai padeklamavo islamišką eilėraštį, kurį teismas pripažino kurstančiu religinę neapykantą.
2001 metais R.T.Erdoganas ir jo ilgametis sąjungininkas – ankstesnis prezidentas Abdullah Gulas – įkūrė islamiškas šaknis turinčią AKP, kuri laimėdavo kiekvienus rinkimus nuo 2002 metų.
„AKP yra mano penktasis vaikas“, – sakė R.T.Erdoganas, turintis du sūnus ir dvi dukras.
„AKP yra mano penktasis vaikas“, – sakė R.T.Erdoganas, turintis du sūnus ir dvi dukras.
Politikas, kuriam iš pradžių nebuvo leista tapti premjeru dėl teistumo, užėmė vyriausybės vadovo postą 2003 metais, kai parlamentas priėmė atitinkamų įstatymų pataisų.
Jam vadovaujant Turkijos ekonomika augo itin sparčiu tempu, kurio pavydėjo kitos besivystančios rinkose. Ankara taip pat įtvirtino savo pozicija tarptautinės politikos arenoje.
R.T.Erdoganas atkreipė į save pasaulio dėmesį, kai 2009 metais dalyvaudamas Pasaulio ekonomikos forume demonstratyviai nutraukė debatus su tuomečiu Izraelio prezidentu Shimonu Peresu. Tas momentas simbolizavo labiau kategoriškos Turkijos užsienio politikos pradžią.
Tačiau nuo 2013 metų R.T.Erdoganas pradėjo susidurti su iššūkiais jo valdymui, į kuriuos jis reagavo itin karingai, užuot mėginęs ieškoti kompromiso.
2013 metais planai pastatyti prekybos centrą vieno Stambulo parko vietoje išprovokavo protestus, suvienijusius sekuliarių pažiūrų turkus.
Nors kai kurie valdančiosios partijos veikėjai pasisakė už pastangas susitarti, R.T.Erdoganas buvo nusiteikęs kovingai ir pasmerkė protestuotojus, išvadindamas juos chuliganais (capulcu).
Visuomenės pyktį taip pat išprovokavo premjero reakcija į pernai gegužę įvykusią tragediją vienoje kasykloje vakariniame Somos mieste, nusinešusią 301 žmogaus gyvybę. R.T.Erdoganas stengėsi nesureikšminti to incidento, lygindamas jį su Britanijose kasyklų katastrofomis XIX amžiuje.
Kai R.T.Erdoganas tapo valstybės vadovu per 2014 metų rugpjūtį surengtus pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus, jo būdas tapo dar karingesnis.
Kai R.T.Erdoganas tapo valstybės vadovu per 2014 metų rugpjūtį surengtus pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus, jo būdas tapo dar karingesnis.
Praeitais metais Turkijos institucijos ėmėsi triuškinti veikėjus, palaikančius pagrindinį prezidento oponentą – Pensilvanijoje gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną.
R.T.Erdoganas kaltino savo buvusį sąjungininką siekiant sukurti „lygiagrečią valstybę“ ir nuversti jo vyriausybę.
