Kaip skelbia BBC, nors visas pasaulis jau baigia užmiršti ugniklanio Ejafjadlajokudlio išsiveržimą, gyvenantieji pietų Islandijoje netoli jo apie save, deja, to pasakyti negali. Čia daugelis žmonių užsiima žemės ūkiu, ir ugnikalnio išsiveržimas pridarė jiems sunkiai atitaisomos žalos.
Didžiausią nerimą kėlė nežinia
Dėl ugnikalnio išsiveržimo apylinkės buvo smarkiai nuniokotos nuošliaužų ir tirpstančio ledo vandens. BBC kalbino Paoulą Kristin Bunch, – net šešiasdešimt hektarų jai priklausančios žemės buvo nuniokota. „Vandeniui pasiekus mūsų žemę, tai, ką mes kūrėme dešimt metų, buvo sunaikinta per kelias sekundes“, – sako moteris, kuri teigia, jog geriausiu atveju viską pavyks atsodinti per dvejus metus.
Ugnikalniui išsiveržus žmonės buvo evakuoti iš šio regiono. „Evakuacija nebuvo blogiausias dalykas. Blogiausia buvo nežinia, ką mes rasime grįžę atgal“, – sako moteris.
Grįžę namo jie rado visus laukus nusėtus vulkaninės kilmės pelenais. Per ilgas darbo savaites pelenai buvo išvalyti, tačiau šiuose laukuose jie nebegali ganyti gyvulių – mat žolėje vis dar liko pelenų nuosėdų, ir tai pavojinga gyvūnams. Nors šalies valdžia stengiasi padėti fermeriams, šie tikina, kad didžiausia žala, kurią jie patyrė – emocinė. Jie nebegali čia gyventi taip kaip anksčiau.
Išgąsdino turistus
Nuostolius patyrė ne tik fermeriai. Ne ką mažiau šalis prarado ir turizmo sektoriuje. Skelbiama, kad vien pietų Islandija dėl sumažėjusių turistų skaičiaus prarado apie 15 mln. litų.
Tai, ką mes kūrėme dešimt metų, buvo sunaikinta per kelias sekundesKalnų gidas Arsaellas Haukssonas sakė, kad po šio išsiveržimo jis du mėnesius sėdėjo be darbo, negalėdamas vesti turistų į ugnikalnių teritorijas. Jis iki šiol atsimena įspūdžius, patirtus išvydus ugnikalnio išsiveržimą. „Tai buvo neįtikėtina“, – sako vyras, atsimindamas kylančius didžiulius pelenų debesis ir garso bangas, sklindančias nuo ugnikalnio. „Vidutinis lavos kiekis, besiveržiantis iš kraterio, sudarė nuo 250 iki 450 tonų per sekundę“, – sako jis.
Viešbučio, esančio netoli ugnikalnio, savininkas, teigia, kad iki šio įvykio pas juos kambariai beveik visuomet būdavo užsakyti, tačiau dabar jie dažnai atšaukiami, o porą mėnesių jie išvis neturėjo klientų.
Vyksta smalsuoliai
Tiesa, yra ir šviesioji pusė. Turistai pamažu grįžta į regioną ir juos vilioja būtent galimybė pamatyti, kaip atrodo šis ugnikalnis. Turistai nori ne tiktai pamatyti ugnikalnį, bet ir pakalbėti su žmonėmis, kad šie pasidalintų savo įspūdžiais.
Nors ne visos vietos šalia ugnikalnio yra saugios, tačiau kai kur turistai gali patekti – išvysti geltonos, raudonos, oranžinės spalvomis nusidažiusią žemę, pajausti tą gerklę graužiantį specifinį kvapą.
BBC kalbinti čia atvykę turistai džiaugėsi išvydę tai, ko turbūt neįmanoma pamatyti niekur kitur planetoje „Tai unikalu, jautiesi tarsi vaikščiotum Mėnulyje“, – sakė profesorius Andreasas Rauchas.
Tačiau mokslininkai negali nuraminti čia gyvenančių žmonių, kad viskas jau baigėsi. Jie nėra tikri, kad išsiveržimai greitu metu nepasikartos. Didžiausią grėsmę kelia netoliese esantis Katlos ugnikalnis, kuris dažniausiai išsiverždavo netrukus po Ejafjadlajokudlio. Tiesa, kol kas nėra ženklų, jog tai galėtų atsitikti artimiausiu metu, tačiau niekas negali pasakyti, kada ugnikalnis suaktyvės.
