Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 4d. 23:00

Ukraina išslaptino naujus KGB duomenis apie Černobylį: katastrofa negalėjo neįvykti

Černobylis, 1986 m.
„Scanpix“ nuotr. / Černobylis, 1986 m.

Ukrainoje paskelbti nauji dokumentai apie Černobylio atominės elektrinės avariją, rašo portalas lenta.ru. Jie rodo, kad tuometės Sovietų Sąjungos valdžia slėpė informaciją apie šią ir kitas kelias dešimtis avarijų.

Ukrainos Saugumo tarnyba išslaptino sovietinio KGB dokumentus apie Černobylio atominės elektrinės avariją, įvykusią 1986 m. balandžio 26-osios naktį. Antrojoje rinkinio „KGB dosjė apie Černobylį. Nuo statybų iki avarijos“ knygoje pateikti 229 dokumentai, kurie apima periodą nuo 1970 m. iki 1986 m. lapkričio. Dauguma šių dokumentų – 190 – publikuojami pirmą kartą.

Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktoriaus Antono Drobovičiaus teigimu, nauji duomenys padės geriau suprasti šios katastrofos priežastis. Knygoje, be kita ko, pateikiamos avarijos naktį Černobylio atominėje elektrinėje vykusių pokalbių telefonu šifruotės, pirmojo pranešimo apie avariją egzempliorius, informacija apie sovietinio saugumo pradėtą tyrimą dėl avarijos bei sarkofago statybą.

Sprogimas, nugriaudėjęs 1986 metų balandžio 26-ąją paryčiais per nesėkmingai susiklosčiusį reaktoriaus bandymą, išmetė į atmosferą didžiulį kiekį radioaktyvių teršalų, kurie pasklido didelėje Europos dalyje. Daugiausiai jų kliuvo Baltarusijai, Ukrainai ir Rusijai.

Maždaug trisdešimt tuomet dirbusių žmonių, vadinamų likvidatorių, žuvo vietoje arba per kelias ateinančias savaitės mirė nuo spindulinės ligos. Galutinis šio tragedijos aukų skaičius yra nežinomas, nes sovietinė valdžia labai stengėsi viską nuslėpti.

Jungtinės Tautos 2005 metais nustatė, kad po Černobylio avarijos maždaug 4 tūkst. žmonių žuvo ar mirė nuo vėžio ir kitų su radiacija susijusių ligų. Tačiau „Greenpeace“ mano, kad realus skaičius yra artimesnis 100 tūkst.

Elektrinės statybą kontroliavo KGB

Dokumentuose rašoma, kad Černobylio atominės elektrinės saugumą užtikrinti buvo pavesta KGB darbuotojams, kurie užsiėmė ir ekonomine kontržvalgyba bei Sovietų Sąjungos mokslo ir technikos pasiekimų apsauga.

Nuo pat elektrinės statybų pradžios KGB prižiūrėjo 40 su elektrine susijusių organizacijų bei 9294 žmones.

KGB darbuotojai iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė „nepatikimų elementų“ išaiškinimui: vokiečių ir kinų kilmės asmenims, asmenims, teistiems už ypač sunkius valstybinius nusikaltimus, buvusiems Ukrainos nacionalistinių organizacijų nariams, žmonėms, kurie turėdavo kontaktų su asmenimis iš „kapitalistinių“ šalių.

KGB Černobylio atominėje elektrinėje turėjo nemažai savo agentų, kurių užduotis buvo aiškintis aplaidumo ir statybinių medžiagų vagystės faktus, fiksuoti priešgaisrinės ir radiacinės saugos pažeidimus, atominės elektrinės eksploatavimo technologinių normų nesilaikymo atvejus. Pranešama, kad skubinant Černobylio atominės elektrinės statybos darbus pavojaus signalų skaičius sparčiai augo.

Nekokybiška statyba

KGB Maskvos valdybai skirtuose pranešimuose 1975-1976 m. rašoma apie nekokybiškus elektrinės statybų ir montavimo darbus.

Manoma, kad dėl to vėliau elektrinėje kilo daug krizinių situacijų. 1975 m. vasarą atliekant radioaktyvių atliekų saugyklos montavimo darbus būta nemažai broko, dėl to kilo aplinkos taršos grėsmė.

KGB agentūra tuo pat metu aptiko neleistinų nukrypimų nuo projekto montuojant reaktoriaus šachtoje slėgio kompensatorių. Avarijos pavyko išvengti. 1976 m. vasarį KGB gavo informacijos, kad Černobylio atominei elektrinei tiekiami eksploatacijai netinkami vamzdžiai, tačiau tinkamų priemonių nebuvo imtasi. Brokuota produkcija elektrinės statybose buvo naudojama ir vėlesniais metais.

Remdamiesi pranešimais iš elektrinės KGB darbuotojai reguliariai rašė ataskaitas, kuriose tvirtino, kad nuolat trūksta statybinių medžiagų ir detalių, darbuotojų kvalifikacija – netinkama. Buvo pranešama apie technologinių normų pažeidimus, dėl kurių įrangos saugumas ir patikimumas kėlė didelių abejonių.

Pirmąjį energobloką buvo planuota paleisti 1976 m. pradžioje, tačiau planas žlugo dėl darbuotojų trūkumo, jų nekompetencijos bei įrangos tiekimo sutrikimų.

KGB nuolat pranešdavo ir apie tai, kad elektrinės vadovybė atsainiai vertino radiacinę saugą. 1981 m. kovą viename pranešime saugumiečiai piktinosi, kad elektrinės vadovybė augina žuvis radionuklidais užterštame prūde ir vėliau tas žuvis per vietinį žuvų kombinatą parduoda gyventojams.

Sovietų valdžia slėpė informaciją apie avarijas

Tarp publikuotų dokumentų – ir pranešimai apie avarijas Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusias iki 1986 m. balandžio.

Nuo 1971 iki 1981 m. elektrinėje įvyko 29 avarinės situacijos. Aštuonios iš jų – dėl techninio personalo kaltės. Pranešimuose taip pat kalbama ir apie nelaimingus atsitikimus statant antrąjį energobloką, nurodomos inžinierių bei statybininkų klaidos.

KGB buvo gavęs duomenų, kad „kai kurie vadovai sąmoningai leidžia daryti rimtus statybos technologinių normų pažeidimus, kad kuo greičiau užbaigtų objektus, negalvodami apie ateitį ir galimas tragiškas pasekmes“. KGB Černobylio rajono skyriaus viršininkas Viktoras Kločko 1978-1979 m. apie tai siuntė nerimastingus pranešimus į Kijevą. Galiausiai buvo sudaryta komisija, kuri turėjo pataisyti padėtį.

Vienas pirmųjų įvykių, kurie rodė, kad elektrinę gali ištikti katastrofa, nutiko 1979 m. vasarį. Tuomet, suveikus automatinei apsaugai, avariniu būdu buvo sustabdytas pirmasis energoblokas. Incidento priežastimi tapo atsijungę pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai, kurie tiekė vandenį reaktoriui aušinti. Kaltę tuomet suvertė Leningrado projektavimo instituto darbuotojams, kurie dokumentacijoje nurodė techniškai netinkamą įrenginį.

1979 m. vasarą KGB gavo operatyvinių duomenų apie avarinę situaciją cheminio vandens valymo ceche. Ji kilo dėl nekokybiškai atliktų hidroizoliacijos darbų. Nepaisant potencialiai pavojingos situacijos, partinė vadovybė šiam incidentui neskyrė reikiamo dėmesio. 1981 m. balandį įvyko dar vienas rimtas incidentas – sanitarinėje zonoje užfiksuota radiacinė tarša, nes pamainos viršininkas laiku nesiėmė priemonių sustabdyti radioaktyvaus vandens nuotėkio.

1984 m. KGB gavo informacijos apie tai, kad atominio reaktoriaus РБМК-1000 saugumo lygis itin žemas, be to, yra konstrukcijos defektų. KGB taip pat pranešė ir apie elektrinėje atmestinai atliktus remonto darbus. Po to, kai tapo aišku, kad priemonės, kurių imtasi, nepadės išvengti avarijos trečiajame energobloke grėsmės, Ukrainos KGB šeštosios valdybos viršininkas Leonidas Bychovas išsiuntė pranešimą Sovietų Sąjungos Energetikos ministerijai. Vėliau paaiškėjo, jog vis dėlto rizikų nepavyko pašalinti laiku.

Sovietų Sąjunga nebuvo pasirengusi tokiai tragedijai

Po 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominę elektrinę ištikusios katastrofos KGB tyrė versiją, kad reaktoriaus sprogimas įvyko dėl diversijos.

Tačiau kruopštus tyrimas jau gegužės pradžioje leido šią versiją atmesti kaip nepagrįstą. Sprogimo ir gaisro padarytų pažeidimų ekspertizė ir žvalgybos duomenys taip pat leido atmesti teroristinės atakos versiją. Po dviejų savaičių tyrimo pagrindine versija imta laikyti, kad katastrofa įvyko dėl žmogaus klaidos.

Vėliau KGB ne kartą pranešinėjo apie katastrofos padarinių likvidavimo darbų problemas ir trūkumus. Buvo nurodoma, kad trūksta specialios aprangos, apsaugos priemonių ir įrangos gelbėtojams, netinkamai įrengti sanitariniai punktai, trūksta jodo, žmonės prastai informuoti, iš katastrofos teritorijos evakuoti žmonės ir likvidatoriai priversti gyventi itin prastomis sąlygomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min