Penktadienį UNSG spaudos tarnyba pranešė, kad R.Bohatyriova rėmėsi šalies prezidento Viktoro Juščenkos pozicija, kad Ukraina negali prisiimti atsakomybės už „Gazprom“ veiksmus. Spaudos tarnyba taip pat pridūrė, kad „būtent Rusija pasirašė atitinkamas sutartis ir prisiėmė juridinius įsipareigojimus su ES šalimis, kad aprūpins jas žydruoju kuru“.
„Tuo pat metu Ukraina sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus ir pati patyrė didelius finansinius nuostolius dėl „Gazprom“veiksmų“, – pareiškė UNSG sekretorė.
„Konfliktas dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos bei Europos, kurį inicijavo AB „Gazprom“, įrodė tikslių privalomų taisyklių, kad energetiniai resursai negali būti naudojami politiniais tikslais, būtinybę“, – sakė R.Bohatyriova.
R.Bohatyriova teigia, kad būtent tai, kad „monopolistas politizuoja savo teisę nustatyti žaidimo taisykles lengvai pažeidžiamoje Ukrainos ir ES energetinio saugumo sistemoje, ir padidino pasaulinės finansų krizės gilėjimo riziką“.
R.Bohatyriova taip pat pažymėjo, kad didele grėsme Ukrainai, „ypatingai rimtos nacionalinės krizės sąlygomis“, tampa galimybė pasinaudojus energetiniais resursais sukelti ekonominį ir politinį nestabilumą šalyje.
Pasak jos, Ukrainos prezidentas mano, kad tokia politika griauna „istoriškai susiklosčiusią partnerystę tarp valstybių ir tampa priemone kištis į kitos valstybės gyvenimą“
V.Juščenka taip pat laiko „nedraugišku“ Rusijos prezidento pareiškimą, kad juridinė atsakomybė už dujų krizės pasekmes tenka Ukrainai, sakė R.Bohatyriova.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas savo kolegai iš Bulgarijos Georgijui Parvanovui, atvykusiam Maskvą, pareiškė, kad būtent Ukrainą reikia kaltinti dėl Rusijos dujų tiekimo Europai nutrūkimo šių metų sausį, ir būtent ši šalis turi kompensuoti dėl to patirtus nuostolius.
„Finansinė ir teisinė atsakomybė dėl atsitikusios problemos tenka Ukrainai“, – sakė D.Medvedevas ir pridūrė, kad atsakomybė už „galimus nuostolius“ turi tekti jai.
