Aplink Severodonecką – įnirtingi mūšiai

Rusijos pajėgos skuba visomis išgalėmis užimti Severodonecką, teigia Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusai veržiasi visomis pajėgomis užimti Severodonecką, jie taip pat neapleidžia bandymų atkirsti mus nuo susisiekimo su kitais regionais, perimdami greitkelio kontrolę“, – sakė jis.

Pranešama, kad rusai taip pat sugriovė Pavlogrado tiltą, jungusį Severodonecką ir Lysičanską.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Severodoneckas

„Dėl to mums bus daug sunkiau evakuotis ir atgabenti pagalbos reikmenis, tačiau galimybė yra ir mes ja pasinaudosime iki galo“, – pridūrė S.Haidajus.

Jis taip pat pabrėžė, kad miestai vis dar bendrauja tarpusavyje.

Rusijos karinės pergalės kai kuriose Rytų Ukrainos dalyse yra „labai laikinos“, o visos jų užimtos teritorijos galiausiai bus grąžintos Kyjivui, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Sky News“.

Ukrainos lyderis vietos televizijai sakė, kad jo šalyje vyks daugiau kruvinų kovų, tačiau pabrėžė, kad karą užbaigti gali tik diplomatija.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Kalbėdamas apie Rusijos kampaniją, jis sakė: „Jiems visos šios pergalės – Krymo ar Donbaso okupacija – yra labai laikinos. Ir visa tai sugrįš – nes tai yra mūsų teritorija.“

Rusijos pajėgos apšaudė daugiau kaip 40 gyvenamųjų vietovių Donecko ir Luhansko regionuose, žuvo mažiausiai septyni civiliai gyventojai, pranešė Jungtinių pajėgų grupė.

„Visoje gynybos juostoje priešas naudoja kovinę aviaciją, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, stambaus kalibro artileriją, tankus, įvairių sistemų minosvaidžius, raketų ir bombų smūgius į civilinę infrastruktūrą ir civilių gyvenamuosius rajonus“, – rašoma ataskaitoje.

Okupantai apšaudė daugiau kaip 40 gyvenamųjų vietovių Donecko ir Luhansko srityse, sunaikino ir apgadino daugiau kaip 30 civilinių objektų, įskaitant: 13 gyvenamųjų pastatų, keturias gamyklas, mokslinių tyrimų ir gamybos įmonę, užsienio kalbų institutą, geležinkelio stotį, muzikos mokyklą, du priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinius, dujotiekio atkarpą, aukštos įtampos elektros liniją, kapines ir keletą buitinių bei sandėliavimo patalpų.

„Vien tik Donecko srityje dėl šio apšaudymo žuvo mažiausiai septyni civiliai gyventojai ir dar septyni buvo sužeisti. Luhansko srities duomenys dar tikrinami“, – sakoma pranešime.

Pranešime taip pat pažymima, kad Jungtinių pajėgų grupuotės kovotojai šiandien atrėmė 9 priešo išpuolius, o kovos tęsiasi dar 4 vietovėse.

Per dieną Ukrainos kariai sunaikino 5 tankus, 4 artilerijos sistemas, 10 šarvuotų kovos mašinų vienetų, 2 priešo transporto priemones.

Be to, oro gynybos daliniai Ukrainos Donbaso danguje numušė vieną „Orlan-10“ tipo bepilotį orlaivį.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleido rusų okupantams pereiti Doneco upės, o Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių, feisbuke pranešė 30-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, pavadinta kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio vardu.

„Rusai planavo perkelti personalą ir sunkiąją šarvuotąją techniką per pontoninę perkėlą per Doneco upę netoli Serebriankos. Tačiau 30-osios motorizuotos brigados ir kitų saugumo pajėgų karių dėka rusams persikelti per Doneco upę yra neįmanoma misija“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad okupantai prarado daug pajėgų – bent vieną bataliono taktinę grupę, pontoninių tiltų įranga buvo išvesta iš rikiuotės forsuojant upę, sunaikinti keli įrangos vienetai ir kelios dešimtys karių.

Rusija ketina svarstyti galimybę iškeisti Ukrainos parlamento narį oligarchą Viktorą Medvedčuką į ukrainiečių belaisvius iš „Azovstal“, pareiškė derybų proceso dalyvis, Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas ir Liberalų demokratų (LDPR) frakcijos vadovas Leonidas Sluckis, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

V.Medvečukas yra sakęs, kad jo dukros krikštatėvis yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas

„Išnagrinėsime galimybę iškeisti Medvedčuką į azovistus. Ne mes, LDPR, o tie žmonės Maskvoje, kurie turi tokią valdžią“, - šeštadienį spaudos konferencijoje Rusijos okupuotame Donecke sakė L.Sluckis, skelbia UNIAN.

Viktoras Medvedčiukas įtariamas valstybės išdavyste. Iki Rusijos invazijos jis buvo laikomas namų arešte, tačiau Rusijos puolimo išvakarėse pasirodė informacija, kad jo žmona Oksana Marčenko slapta išvyko į Baltarusiją. Netrukus pabėgo ir pats V.Medvedčukas.

Atliekant tyrimą buvo iškeltos kelios operatyvinės teorijos, kur jis galėtų slėptis. Tačiau generalinė prokurorė Iryna Venediktova atsisakė atskleisti V.Medvedčuko paieškos detales, tik patvirtino, kad šiam tikslui buvo pasitelkta speciali komanda.

Balandžio 12 d. V.Medvedčiukas buvo pagautas bandantis pabėgti iš Ukrainos vilkėdamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformą. Kremlius iš pradžių suabejojo artimo V.Putinui asmens sulaikymu ir apkaltino Ukrainą klastotėmis.

Vėliau pats V.Medvedčukas kreipėsi į V.Putiną ir Volodymyrą Zelenskį su prašymu iškeisti jį į Mariupolio gynėjus ir gyventojus, kurie šiuo metu yra užblokuotame mieste ir negali palikti karo zonos dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo. Kita vertus, Maskva anksčiau pasiūlymą atmetė.

Anksčiau minėjome, kad Volodymyras Zelenskis po susitikimo su Portugalijos Ministru Pirmininku Antonio Costa sakė, kad Ukrainos uostuose įstrigo 22 mln. tonų maisto produktų ir kad svarstomi įvairūs sprendimai, kaip išspręsti šią problemą, skelbia BBC.

Naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“ citavo jo žodžius, kad Rusija užblokavo „visas jūrų galimybes eksportuoti maisto produktus“ ir kad Rusija juos „tyliai vagia“.

„Grūdai išvežami kažkur ar kažkam kitam. Mes žinome, kur yra „kažkur“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad uostus galima atblokuoti karinėmis priemonėmis, todėl Ukraina kreipėsi į sąjungininkus prašydama ginklų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pateikė įprastą vakaro informaciją, Rusijai toliau stengiantis užimti likusią rytinės Luhansko srities dalį.

Svarbiausios naujienos:

• Patvirtinta, kad didžiausi Rusijos veiksmai buvo vykdomi toje teritorijoje, kurią Ukraina vadina savo rytine operacine zona;
• Ukrainos kariai ir civiliai gyventojai buvo apšaudomi Donecko srityje, Rusijos kariams bandant pasiekti kaimyninio Luhansko ribas;
• Taip pat pastebėta, kad Rusijos pajėgos ruošiasi tolesnėms puolimo operacijoms Slovjanske ir Lymane, esančiuose Donecko srityje;
• Smūgiai taip pat buvo pripažinti šiaurinėse vietovėse, įskaitant Žytomyro sritį, esančią į vakarus nuo Kyjivo – po to, kai Rusija pareiškė sunaikinusi ten didelę dovanotų ginklų siuntą.

Charkive sugriauta beveik 170 mokyklų ir vaikų darželių, taip pat 30 proc. daugiaaukščių pastatų, šeštadienį pranešė miesto meras.

Ihoris Terechovas „Telegram“ žinutėje rašė, kad tarp kitų sugriautų pastatų yra daugybė infrastruktūros taškų, įskaitant ligonines, pastotes, transportą ir kelius.

„Turime aštuonis tūkstančius daugiaaukščių gyvenamųjų namų, 30 proc. iš jų tam tikru mastu sugriauti“, - šeštadienį rašė I.Terechovas.

Jis teigė, kad nors miestas planuoja atkurti apgadintus pastatus naudodamas naujas technologijas, „daugelį jų teks atstatyti iš naujo“.

Pranešama apie įnirtingus mūšius aplink Ukrainos Severodonecko miestą, Rusijai vis aktyviau bandant užimti visą rytinį Luhansko regioną, skelbia BBC.

Vietos gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad rusai „naikina“ miestą palaipsniui jį apsupdami.

Rašydamas „Telegram“ jis sakė, kad jo kariai atrėmė 11 puolimų prie fronto linijos – tarp sunaikintų rusų transporto priemonių buvo aštuoni tankai. Nepriklausomai šie teiginiai nebuvo patvirtinti.

BBC korespondentas Jamesas Waterhouse'as teigia, kad Rusija suintensyvino artilerijos ir oro smūgius, taip pat raketų atakas – Luhansko srityje ji užima vis daugiau pozicijų, o ukrainiečiai priversti trauktis.

Jis sako, kad rusai „naudojasi daug didesne judėjimo laisve“, nes po sėkmingos Mariupolio apsiausties kariuomenės daliniai yra perdislokuojami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į Europos Sąjungą (ES), o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.

„Mums nereikia jokių alternatyvų Ukrainos prašymui įstoti į ES, mums nereikia tokių kompromisų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos premjeru Antonio Costa žurnalistams Kyjive sakė V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį „The New York Times“ paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, įrodančius, kad Rusijos kariškiai Bučoje įvykdė aštuonių civilių vyrų egzekuciją. Atskleista vieno iš įtariamų okupantų nusikaltėlių tapatybė. Greičiausiai tai 37 metų Čingizas Atantajevas.

Rusijos leidinys „Svarbios istorijos“ atliko tyrimą remdamasis „The New York Times“ straipsniu.

Jį galite skaityti čia: Paviešinti vaizdo įrašai įrodo, kad Rusijos kariai žudė civilius Bučoje.

NYT pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad viename iš Bučos namų okupantai rado devynis vyrus. Jie buvo apklausti, o tada nuvesti į netoliese esančio pastato kiemą ir nužudyti. Tik vienam iš civilių pavyko išgyventi.

Paskelbta filmuota medžiaga buvo nufilmuota vaizdo stebėjimo kamera, esančia kitoje gatvės pusėje nuo šaudymo vietos. Vaizdo įraše ir nuotraukose matyti rusų desantininkai, o rusų žurnalistams pavyko atpažinti vieną iš jų.

„Svarbios istorijos“ teigia, kad labai tikėtina, jog NYT nuotraukoje yra 37 metų Čingizas Atantajevas. Tai patvirtina veido atpažinimo programa ir kario biografija.

Č.Atantajevas gimė Magadane, bet jau daug metų gyvena Pskove. Šiame mieste dislokuoti 104-asis ir 234-asis oro desantininkų pulkai, kurie, kaip rašo „The New York Times“, dalyvavo Bučos žudynėse. Socialinėje žiniasklaidoje karys yra užsiregistravęs grupėse apie kariuomenę, ginklus ir kovos menus. Be to, 2017 m. jis, siekdamas geresnių būsto sąlygų, Pskovo teisme padavė ieškinį Gynybos ministerijai „pripažinti jo žmonos nepilnametę dukrą kariškio šeimos nariu“.

Paskutinį kartą savo „VKontakte“ puslapiu Č.Atantajevas naudojosi balandžio 12 d. „Svarbios istorijos“ susisiekė su kareivio žmona Tatjana Česnak, tačiau ji atsisakė duoti vyro kontaktinius duomenis. Moteris pavadino „The New York Times“ straipsnį klastote.

„Pažiūrėkite patys, ten kareiviai nusiskutę lygiai. Kaip manote, ar jie vaikščiojo ten taip atrodantys? Taigi, iš kur jie gavo šias nuotraukas, visiškai neaišku“, – sakė T.Česnak.

Neseniai Ukrainoje prasidėjo pirmasis teismas dėl okupanto, kuris Sumų srityje nušovė civilį gyventoją. Vadimas Šišimarinas pripažino savo kaltę, o prokuratūra prašė skirti jam bausmę iki gyvos galvos.

Liepos mėnesį Ukraina gaus pirmuosius 15 „Gepard“ priešlėktuvinių pabūklų tankų iš Vokietijos pramonės atsargų. Tai penktadienį vykusių gynybos ministrės Christine Lambrecht ir jos kolegos ukrainiečio Oleksijaus Resnikovo derybų rezultatas, kurį patvirtino Federalinė gynybos ministerija, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“.

Į paketą taip pat įeina Bundesvero parama mokymams, beveik 60 000 šaudmenų ir dar 15 tankų pristatymas iki vasaros pabaigos. Remiantis „Der Spiegel“ informacija, po kelių dienų prasidėsiančius mokymus planuojama rengti Vokietijos Putloso ir Todendorfo miestuose.

„Šiandien kalbėjausi su savo ukrainiečių kolega Resnikovu, ir jis dar kartą aiškiai patvirtino, kad Ukraina nori, jog priešlėktuviniai tankai „Gepard“, įskaitant turimus 59 000 šovinių, būtų kuo greičiau pristatyti iš Vokietijos“, – po vaizdo ryšio su O.Resnikovu sakė Ch.Lambrecht.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje padėkojo už tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė 40 mlrd. dolerių (32 mlrd. svarų sterlingų) naujos pagalbos Ukrainai sutartį.

Pagalbos paketą ketvirtadienį didele balsų dauguma patvirtino JAV Senatas, o šeštadienį J.Bidenas jį pasirašė viešėdamas Seule.

Šie pinigai yra didžiausias JAV pagalbos paketas nuo Rusijos invazijos.

Į paketą įeina:

• 6 mlrd. JAV dolerių saugumo paramai, įskaitant mokymus, įrangą, ginklus ir paramą;
• 9 mlrd. dolerių ekonominės paramos fondui Ukrainai;
• 5 mlrd. dolerių pasauliniam maisto trūkumui spręsti.

Šeštadienį Kyjive lankėsi Portugalijos Ministras Pirmininkas Antonio Costa ir kartu su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengė bendrą pasirodymą, pranešė Prezidento kanceliarija.

A.Costa yra paskutinis iš eilės Vakarų šalių vadovų ir pareigūnų, apsilankiusių Kyjive po to, kai Ukrainos pajėgos išstūmė Rusijos kariuomenę iš miesto pakraščių, skelbia CNN.

V.Zelenskis sakė, kad tikisi, jog Portugalija parems Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą.

„Tikimės, kad Portugalijos valstybės balsas bus už mūsų šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusą svarstant šį klausimą birželio mėnesį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime“, – sakė V.Zelenskis.

Abu vadovai taip pat aptarė karinę pagalbą Ukrainai, sankcijas Rusijai, karo nusikaltimus ir tai, kaip Portugalija galėtų padėti atkurti Ukrainą, pranešė V.Zelenskio biuras.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto sako, kad telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Pokalbio darbotvarkėje buvo aptarta Suomijos paraiška dėl narystės NATO.

R.T.Erdoganas pasisakė prieš šį žingsnį ir anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Suomija ir Švedija (kuri taip pat teikia paraišką) remia kurdų kovotojus ir kitas grupuotes, kurias Turkija laiko teroristais.

S.Niinisto socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pareiškiau, kad kaip NATO sąjungininkės Suomija ir Turkija įsipareigos rūpintis viena kitos saugumu, todėl mūsų santykiai stiprės.

Suomija smerkia visų formų ir apraiškų terorizmą.

Glaudus dialogas tęsiasi.“

„Azovstal“ savininkės „Metinvest“ vadovas Jurijus Ryženkovas Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė: „Rusai bando jį (miestą) išvalyti, kad paslėptų savo nusikaltimus.“

„Gyventojai stengiasi, kad miestas funkcionuotų, kad vėl veiktų vandens tiekimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Tačiau kanalizacijos sistema sugadinta, įvyko potvynis, baiminamasi infekcijų (geriant vandenį)“, – kalbėjo jis.

Jis teigė, kad jei rusai norės, kad plieno gamykla (ir dar viena įmonei priklausanti gamykla) vėl dirbtų, ukrainiečiai atsisakys grįžti į ten esančias darbo vietas.

„Mes niekada nedirbsime Rusijos okupacijos sąlygomis“, – sakė jis. 

Rusija uždraudė 963 amerikiečiams atvykti į šalį. Sąraše – prezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas, CŽV vadovas Williamas Burnsas, Hillary Clinton.

Poveikis iš esmės yra simbolinis, tačiau draudimai taip pat yra dar vienas ženklas, kad Rusijos santykiai su JAV po vasario 24 d. invazijos į Ukrainą pablogėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šalies televizijai sakė, kad jo šalis „sulaužė vienos stipriausių pasaulio kariuomenių stuburą“, ir pridūrė, kad rusai „per artimiausius kelerius metus nesiruošia atsistoti ant kojų“.

Tačiau jis perspėjo, kad nereikėtų turėti didelių lūkesčių dėl to, ką Ukraina gali pasiekti mūšio lauke.

Prezidento kabineto nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad grįžimas į vasario 23 d. status quo – prieš Rusijai įsiveržiant – reikštų „pergalę“.

Tai reikštų karo „pirmojo etapo“ pabaigą, sakė jis – ir pridūrė, kad konfliktą visiškai išspręsti galima tik diplomatinėmis priemonėmis.

V.Zelenskis tvirtino, kad jo šalis buvo tinkamai pasirengusi invazijai, ir užsiminė, kad rusai nepakankamai įvertino situaciją.

„Jie nežinojo daugelio dalykų“, – teigė jis.

Charkivo srities Zološevskio rajone rasti rusų karių kapai, pranešė Charkivo srities policijos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas.
Policija gavo pranešimų apie įvairiose gatvėse rastus kapus. Ant jų nebuvo jokių ženklų, tik savadarbiai kryžiai.

„Turėjome iškasti šiuos kapus – nustatyti asmenų tapatybę ir perkelti juos pagal tarptautines procedūras. Rusai nebuvo suinteresuoti išvežti mirusiuosius. Iš viso buvo rasti šeši kūnai, vilkintys Rusijos ginkluotųjų pajėgų uniformomis, vienas iš jų – pulkininkas leitenantas V.S.Gerasimovas“, – sakė S.Bolvinovas. 

Paaiškėjo, kad kūnus palaidojo vietiniai gyventojai, nes „taip priimta stačiatikiams“.

Šeštadienį Rivnės regionas buvo apšaudytas Rusijos raketomis. Buvo apgadintas karinės infrastruktūros objektas, pranešė Rivnės regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalas. 

„Regiono teritorijoje buvo surengta raketų ataka. Nukentėjo karinės infrastruktūros objektas. Atitinkamos tarnybos dirba šioje vietoje“, – sakė jis.

Karinės administracijos vadovo teigimu, aukų skaičius ir sunaikinimo mastas tikslinami.

Rusija į savo teritoriją deportavo 1 377 925 ukrainiečius, įskaitant 232 480 vaikų, teigia Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.

„Per pastarąją parą – 17 306, iš jų 2 213 vaikų. Rusijos Federacijos pareiškimai apie tariamą savanorišką ukrainiečių perkėlimą neatitinka tikrovės. Turime nenuginčijamų prievartinio ir iš anksto suplanuoto deportavimo įrodymų. Kitas įrodymas – Mariupolio mero patarėjo Piotro Andriuščenkos paskelbtas vaizdo įrašas. Šioje filmuotoje medžiagoje matyti tikras Mariupolio gyventojų deportacijos vaizdas. Pasipiktinę ir išsigandę žmonės yra apsupti rusų kareivių su kulkosvaidžiais. Rašistai neleidžia jiems palikti vadinamosios „evakuacijos“ vietos. Jie prievarta sodina juos į autobusus ir tik išlipę pasako, kad juos veš į „filtravimo stovyklą“, o paskui į Rusiją“, – feisbuke rašo L.Denisova.

Ji pažymėjo, kad, labai apytiksliais duomenimis, vien per šią stovyklą praėjo daugiau kaip 32 tūkst. piliečių.

Pasak L.Denisovos, kiek iš jų atsidūrė kalėjimuose laikinai okupuotose teritorijose arba mirė dėl „nelojalumo“ rusų okupantams ir „specialiosios operacijos“, kol kas negalima nustatyti.

„Savo veiksmais Rusijos okupacinė valstybė šiurkščiai pažeidžia Ženevos konvencijos dėl civilių asmenų apsaugos karo metu 49 straipsnį, kuris draudžia prievartinį asmenų išvežimą ar deportaciją iš okupuotos teritorijos. Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnį gyventojų deportacija ir prievartinis perkėlimas yra nusikaltimas žmoniškumui. Kreipiuosi į JT žmogaus teisių pažeidimų per Rusijos karinę invaziją į Ukrainą tyrimo komisiją, kad ji atsižvelgtų į šiuos nusikaltimų žmoniškumui ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje faktus“, – rašė L.Denisova.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiandien Ukrainą gina apie 700 000 karių.

Interviu televizijai V.Zelenskis pažymėjo, kad su tomis pajėgomis, kurios buvo invazijos pradžioje, Ukraina nebūtų galėjusi sustabdyti Rusijos dėl to, kad šalies teritoriją reikėjo ginti daugeliu frontų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis priminė, kad metų pradžioje pasirašė dekretą padidinti kariuomenę dar 100 000 karių.

„Net ir papildomi 100 tūkstančių nebūtų galėję jų sustabdyti... Šiandien jų yra 700 000. Čia matote 700 000 žmonių kovos rezultatą“, – sakė V.Zelenskis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė didžiulį 40 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas.

Įstatymo projektas buvo nuskraidintas į Seulą po to, kai Senatas jį patvirtino praėjus kelioms valandoms po to, kai J.Bidenas išvyko iš Vašingtono į kelionę, skelbia CNN.

Vakarų sąjungininkai ieško ilgalaikės karinės paramos Ukrainai galimybių, tačiau tai galėtų apimti ir paramą NATO nepriklausančiai Moldovai, šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Kaip politikė nurodė laikraščiui „Daily Telegraph“, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant atkurti „didžiąją Rusiją“, Maskva kelia grėsmę ir Moldovai.

Plačiau skaitykite čia.

Maskvos pajėgos ilgo nuotolio raketomis sunaikino didelę Vakarų šalių perduotos ginkluotės siuntą Ukrainos šiaurės vakaruose, šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo raketomis „Kalibr“ Malyno geležinkelio stoties rajone Žytomyro srityje sunaikinta didelė siunta ginklų ir karinės technikos, atgabenta iš JAV ir Europos šalių, skirta ukrainiečių pajėgų grupei Donbase“, – pranešė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukrainos rytinis Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

Tuo metu ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ citavo Žytomyro srities karinės administracijos vadovą Vitalijų Bunečką, sakiusį, kad Malynui smogė trys Rusijos sparnuotosios raketos ir kad buvo apgadinta „geležinkelio infrastruktūra“ bei sužeisti trys žmonės.

„Apgadinta 50 taikių gyventojų namų; penki namai, miesto valdžios pirminiu vertinimu, nebus tinkami gyventi“, – pridūrė pareigūnas, bet jokių sunaikintų vakarietiškos ginkluotės siuntų nepaminėjo.

Rusija taip pat nurodė, kad smogė degalų saugykloms netoli Odesos ir numušė du Ukrainos lėktuvus Su-25 bei 14 bepiločių orlaivių.

Maskva apkaltino Vakarus, kad jie, tiekdami ginklus Ukrainai, vykdo „karą per trečiąsias šalis“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė Luhansko srities Rubižnės nuotraukas.

Prieš karą šiame mieste gyveno apie 60 000 žmonių, tačiau dabar ministerija teigia, kad jis „patyrė Mariupolio likimą“.

Iš toliau į pietus esančio Mariupolio po pastarųjų kelių mėnesių nuolatinio Rusijos bombardavimo liko griuvėsiai.

Rusijos pajėgos ir toliau neleidžia žmonėms evakuotis iš Chersono srities į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, šeštadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir apkaltino Rusiją „teroro taktika“, skelbia CNN.

Ten esantys kaimai atsidūrė ties humanitarinės krizės riba, šeštadienį pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras. 

Chersoną rusai okupavo nuo invazijos į Ukrainą pradžios, o norinčius pabėgti ukrainiečius rusai leidžia tik į Krymą, kurį Rusija okupavo ir aneksavo prieš aštuonerius metus. 

Regione gyvenantys ukrainiečiai CNN pasakojo apie kritinį vaistų trūkumą, rusų persekiojimą, dingimus ir smurtą prieš likusius žmones.

Automobilių kolonos, bandančios išvykti iš regiono, buvo blokuojamos ištisas dienas ir kartais apšaudomos.

Chersono srities tarybos vadovo pavaduotojas Jurijus Sobolevskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos okupantų „organizacinė nekompetencija ir nusikalstami veiksmai ... stumia Chersono sritį į dar gilesnę humanitarinę krizę“.

Jis sakė, kad Ukrainos vietos valdžia atsisako „bendradarbiauti su okupantais“ ir dėl to susidaro vadovavimo vakuumas.

Okupuotas teritorijas bandantys valdyti rusai „nežino, kaip spręsti bendruomenių problemas; jų interesai apsiriboja „mokesčių surinkimu“ ir turto bei kito turto perskirstymu“, – kaltino J.Sobolevskis.

Karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik diplomatija, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje.

„Pabaiga ateis per diplomatiją“, – prezidentas sakė vienai Ukrainos televizijai. V.Zelenskis pripažino, kad karas „bus kruvinas, vyks kautynės, bet neabejotina, kad [karo] pabaigą atneš diplomatija“.

„Kai kuriuos dalykus įmanoma pasiekti tik prie derybų stalo“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Kyjivas nori grąžinti ankstesnę padėtį, bet „to nenori Rusija“. Šios temos jis toliau neplėtojo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Antradienį Kyjivo vyriausiasis derybininkas Mychaila Podoliakas sakė, kad derybos su Maskva „sustabdytos“. Ankstesniu konflikto etapu abi šalys reguliariai rengdavo derybų susitikimus, bet jie reikšmingų rezultatų nedavė.

Trečiadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Ukrainos valdžią nenorint tęsti derybų, kad būtų užbaigti karo veiksmai.

„Derybos iš tikrųjų nejuda į priekį, ir stebime visišką Ukrainos derybininkų valios stygių tęsti šį procesą“, – teigė jis.

Kaip nurodo Rusijos naujienų agentūros, vėliausios derybos įvyko balandžio 22 dieną.

Vasario 24-ąją invaziją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai nesugebėjus greitai užimti Kyjivo, Maskva savo pajėgas sutelkė šalies rytinėje dalyje, kur tebevyksta įnirtingos kautynės.

Mariupolio „Azovstal“ gamykloje buvęs „Azov“ pulko kovotojas ir fotografas Dmytro Kozackis (šaukinys Orestas) prieš patekdamas į nelaisvę su visais pasidalijo akimirkomis iš dienų tvirtove tapusiame komplekse.

Nuotraukose užfiksuoti galūnių netekę ir kitaip sužeisti kovotojai, jų akimirkos prie šildančios ugnies, taip pat ir kelios šypsenos.

Vietos žiniasklaidos duomenimis, D.Kozackiui yra 26 metai. „Hromadske“ rašo, kad Orestas nuo 2015 m. tarnavo Mariupolyje, o 2017 m. prisijungė prie „Azov“. Iki šiol jis vadovavo pulko spaudos tarnybai.

Ukrainoje D.Kozackis vadinamas „Azovstalio akimis ir balsu“.

„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

+22

Remiantis optimistiškiausiomis prognozėmis, Ukrainai prireiks 5–7 metų, kad išminuotų visą teritoriją, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotoja Meri Akobjan, kurią cituoja UNIAN.

„Dabar skaičiuojame, kad užminuota apie 300 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos. Tai dešimtis kartų daugiau nei tarptautinė patirtis. Atsižvelgiant į tai, kad viena aktyvių kovos veiksmų diena prilygsta 30 dienų išminavimo darbų, remiantis optimistiškiausiomis prognozėmis, iki visiško išminavimo reikės 5–7 metų“, – sakė Meri Akobjan.

Pasak jos, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Ukrainos teritorijoje buvo deaktyvuota beveik 114 tūkst. sprogstamųjų objektų, iš kurių apie 2 tūkst. yra aviacinės bombos.

Ji taip pat pažymėjo, kad į Ukrainą jau atvyko keletas užsienio komandų, kurios nuo kitos savaitės pradės dirbti įvairiuose šalies regionuose.

„Įsteigtas Tarptautinis humanitarinio išminavimo centras. Iš tikrųjų šio centro įkūrimo tikslas, be kita ko, yra pritraukti tarptautinę pagalbą: profesinę, techninę ir finansinę. Beveik 20 užsienio organizacijų jau atsiliepė ir yra sertifikuotos dirbti Ukrainoje“, – sakė viceministrė.

Rusijos teisingumo ministerija verslininką Michailą Chodorkovskį ir šachmatininką Garį Kasparovą paskelbė užsienio agentais, skelbia Latvijoje registruotas naujienų rusų kalba portalas „Meduza“.

M.Chodorkovskis ir G.Kasparovas buvo įtraukti į „užsienio agentų“ sąrašą už „politinės veiklos vykdymą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Garis Kasparovas

Rusijos teisingumo ministerija M.Chodorkovskį siejo su Ukraina, o G.Kasparovą – su Ukraina ir JAV įsikūrusiu Žmogaus teisių fondu.

Dabar į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukti septyni asmenys. Be M.Chodorkovskio ir G.Kasparovo, tai laidų vedėjas Jevgenijus Kiseliovas, žurnalistas Matvejus Ganapolskis, Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas, politikas Vladimiras Kara-Murza ir reperis Ališeras Morgensternas.

„Užsienio agentų“ registro sukūrimas įstatymu buvo numatytas dar 2020 m., tačiau Rusijos teisingumo ministerija jį pradėjo atnaujinti tik 2022 m. pavasarį.
 

Ukraina dabar kontroliuoja iki 10 proc. Luhansko srities, sako Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja UNIAN.

„Dabar Ukraina kontroliuoja iki 10 proc. Luhansko srities. Neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kur situacija yra sudėtingesnė, nes visa regiono teritorija yra apšaudoma. Visiškai visi be išimties", – pažymėjo S.Haidajus.

Pasak jo, Rusijos pajėgos dabar naikina Severodonecką taip, kaip savo laiku naikino Mariupolį. 

Sudėtingos kryptys regione yra Zolotė, Popasna, rusų okupantai taip pat nori kontroliuoti Lysyčansko-Bachmuto greitkelį.

„Padėtis sudėtinga Belohorivkos pusėje, nes ten jie taip pat nori prasiveržti ir atkirsti greitkelį. Jie metė visas savo pajėgas būtent tam, kad arba užimtų teritoriją ratu, arba tiesiog ją sunaikintų, įžengdami kaip Popasnoje“, – atsakė S.Haidajus.

S.Haidajus paneigė informaciją, kad kovos jau vyksta pačiame Severodonecke: „Ne, tai netiesa. Jos vyksta pakraštyje.“

Vatikanas gali tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose, tačiau tik su viena sąlyga, sakė Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, kurį cituoja UNIAN. Arkivyskupas Kyjive susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Vatikano diplomatas aplankė iš okupantų išlaisvintas Kyjivo srities gyvenvietes ir savo akimis pamatė karo pasekmes. 

Vėliau P.R.Gallagheris pareiškė, kad yra pasirengęs padėti taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau tam Vatikanas turi gauti abiejų šalių kvietimą.

„Bet kokiai tarpininkavimo veiklai reikia abiejų pusių kvietimo. Jei Šventasis Sostas gaus kvietimą iš Ukrainos ir Rusijos visomis įmanomomis priemonėmis prisidėti prie derybų proceso... Mes tam pritarsime ir stengsimės padėti visais įmanomais būdais“, – pabrėžė P.R.Gallagheris.

Jis taip pat pridūrė, kad papasakos popiežiui Pranciškui apie ukrainiečių skausmą ir žmonių, kuriuos žudo Rusija, kančias. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią žvalgybos informaciją. Pranešime teigiama, kad bepiločiai orlaiviai „atlieka pagrindinį vaidmenį abiejose pusėse, nors daug jų prarandama“.

Anot ministerijos, Rusija pabandė įgyvendinti „žvalgybinio smūgio“ koncepciją, kurią taikė Sirijoje – šiuo atveju bepiločiai orlaiviai naudojami taikiniams, kuriuos reikia smogti koviniais lėktuvais arba artilerija, nustatyti.

Rusijos orlaiviai su įgula dažniausiai vengia misijų virš Ukrainos – greičiausiai dėl grėsmės, kurią kelia nepažeistos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, skelbiama pranešime.

Tačiau jei jie ir toliau praras bepiločius orlaivius, jų žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos pajėgumai „dar labiau suprastės“.

Kanados, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Australijos ir JAV atstovai paliko Bankoke vykstantį APEC prekybos ministrų susitikimą, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Tai įvyko tuo metu, kai kalbėjo Rusijos atstovai.

APEC yra Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo blokas, kuriam priklauso 21 šalis.

Rusijos „Gazprom“ šeštadienį 7 val. ryto nutraukė dujų eksportą į Suomiją, patvirtino Suomijos dujų bendrovė „Gasum“.

Taip atsitiko dėl to, kad Suomijos valdžios institucijos atsisakė mokėti už rusiškas dujas pagal Rusijos prezidento pasiūlytą schemą „dujos už rublius“. Jame numatyta, kad pirkėjai perveda pinigus už rusiškas dujas į savo sąskaitą „Gazprombank“, o tada „Gazprombank“ gautą valiutą iškeičia į rublius ir perveda į „Gazprom“ sąskaitą.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ pareiškė, kad dėl šio reikalavimo ketina pateikti ieškinį arbitražui. Suomija didžiąją dalį dujų importuoja iš Rusijos, tačiau jos sudaro tik 10 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.

Rusija jau nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, kurios taip pat atsisakė pereiti prie rublinės sistemos.

Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Ukrainos rytuose, siekdama visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritorijas ir užtikrinti sausumos koridorių į aneksuotą Krymą, teigiama naujoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Generalinis štabas praneša, kad:

• Rusijos kariškiai apšaudė Ukrainos kariuomenės pozicijas pasienio gyvenvietėse Sumų ir Černihivo sričių teritorijoje.
• Rusijos kariuomenė iš oro smogė Sirkūnų kaimui.
• Aktyvios kovinės operacijos vyksta Severodonecko, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachovės kryptimis.
• Limano kryptimi Rusijos kariuomenė planuoja atnaujinti puolamuosius veiksmus Jampilio – Seversko kryptimi, kirsdama Seversko Donecko upę.
• Mariupolyje Rusijos kariuomenė valo uosto infrastruktūrą, kad uostas vėl būtų atidarytas.
• Artilerijos apšaudymas tęsiasi Kryvyj Riho ir Mykolajivo kryptimis.

JAV Karo studijų institutas (ISW) paskelbė kasdienę įvykių fronte Ukrainoje apžvalgą, skelbia BBC tarnyba rusų kalba. Pagrindinės ekspertų išvados:

• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į šiaurę, vakarus ir pietus nuo Popasnos, kad galėtų tęsti puolimą prieš Severodonecką iš pietų. Ekspertai mano, kad Rusija ir toliau bandys apsupti Severodonecką ir Lysyčanską.
• Rusijos šaltiniai gali perdėti „Azovstal“ palikusių ukrainiečių karių skaičių – arba norėdami susitarti dėl maksimalaus belaisvių skaičiaus, kuriais vėliau bus apsikeista, arba siekdami išvengti nemalonaus pripažinimo, kad tik „šimtai“ ukrainiečių karių sugebėjo taip ilgai kontroliuoti gamyklą.
• Gauta pranešimų, kad Rusijos kariai susigrąžino kai kurias pozicijas, prarastas per Ukrainos kontrpuolimą į šiaurę nuo Charkivo. Tačiau ekspertai mano, kad Rusijos kariuomenė netrukus baigs atsitraukimą iš Charkivo apylinkių.
• Panašu, kad Rusijos pajėgos ruošiasi dideliam Ukrainos kariniam kontrpuolimui ir užsitęsusiam konfliktui šalies pietuose.