Rusija pripažįsta, kad karas kainuoja milžiniškus pinigus, Ukraina tikisi daugiau sunkiosios ginkluotės iš JAV

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Donbasas vėl bus „ukrainietiškas“, Rusijos pajėgoms vis labiau įsitvirtint pietrytiniame regione. 

Penktadienį kalbėdamas per savo naktinį kreipimąsi V.Zelenskis pavadino dabartinę padėtį Donbase „labai sudėtinga“, turėdamas omenyje, kad Rusija didina ugnies galią ir žmonių skaičių regione, skelbia CNN. 

„Todėl turime stiprinti savo gynybą, didinti pasipriešinimą, ir Donbasas vėl bus ukrainietiškas. Net jei Rusija atneš visas kančias ir griuvėsius Donbasui, mes atstatysime kiekvieną miestą, kiekvieną bendruomenę. Nėra jokios realios alternatyvos“, – pabrėžė V.Zelenskis. 

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis

JAV gynybos departamentas penktadienį per spaudos konferenciją tvirtino, kad Rusija Donbase toliau daro „laipsniškus laimėjimus“. 

Ukraina toliau ragina tarptautinius partnerius, įskaitant Jungtinę Karalystę, aprūpinti ją daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, kurios padėtų atremti Rusijos puolimą. 

VIDEO: Ukrainos pagalbos tarnybos iš ežero dugno traukia ir deaktyvuoja sprogstamuosius objektus

Ukrainos pagalbos tarnybos iš ežero dugno traukia ir deaktyvuoja sprogstamuosius objektus

Reuters

Pripažindamas Ukrainos prašymą, Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby per penktadienio brifingą pabrėžė, kad „sprendimai... dar nepriimti“. 
 

Ukrainos policija išgabeno į saugią vietą 31 Ukrainos rytinio Lysyčansko miesto gyventoją, tarp jų 13 vaikų, o vyriausiasis regiono pareigūnas šią evakuaciją pavadino viena iš „sudėtingiausių“ per pastarąsias dienas, skelbia BBC.

Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus sako, kad pareigūnai iš pradžių buvo pasiųsti evakuoti septynių žmonių, kurie prieš tai sutiko išvykti, tačiau po „kelių valandų įtikinėjimo“ galiausiai paėmė 31 gyventoją.

S.Haidajus taip pat sako, kad vienas automobilis, kuriuo į Lysyčanską buvo gabenama humanitarinė pagalba, buvo apgadintas dėl mūšių rajone.

Rusijos pajėgos pamažu žengia į dvynius miestus Lysyčanską ir Severodonecką. Vietos pareigūnai teigia, kad dabar apsupti du trečdaliai Severodonecko.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad norint tęsti kovą, kurią Rusija vadina „specialia karine operacija“, reikia „milžiniškų išteklių“.

Vakarų įvestos sankcijos padidino infliaciją Rusijoje iki beveik 18 proc., o visa ekonomika atsidūrė ant recesijos ribos, skelbia „Sky News“.

„Specialiajai operacijai reikalingi pinigai, didžiuliai ištekliai“, – sakė A.Siluanovas paskaitoje viename Maskvos universitete.

Vladimiras Putinas įsakė 10 proc. padidinti pensijas ir minimalų darbo užmokestį, kad apsaugotų rusus nuo infliacijos, kartu neigdamas, kad šalies ekonominės problemos susijusios su invazija į Ukrainą.

Šios priemonės šiais metais kainuos apie 600 mlrd. rublių, o 2023 m. – apie vieną trilijoną rublių, anksčiau šią savaitę sakė A.Siluanovas. 

Maskvai ištikima Ukrainos Stačiatikių bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Maskvos patriarchatą.

Plačiau skaitykite čia.

JAV gynybos departamentas pareiškė, kad „atsižvelgia ir žino“ apie Ukrainos prašymą dėl daugkartinio paleidimo raketų sistemų, tačiau „sprendimai... dar nepriimti“.

„Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo stengtis padėti jiems kovoje, kurioje jie šiandien dalyvauja“, – sakė kadenciją baigiantis Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby per susitikimą su žurnalistais.

„Nepasakysiu, kad jau per vėlu aprūpinti ukrainiečius bet kokia sistema ar pajėgumais, kurių jiems gali prireikti, nes jie labai aktyviai dalyvauja kovoje ir nustūmė rusus netoli Charkivo“, – sakė J.Kirby.

Tačiau J.Kirby sakė, kad Gynybos departamentas, kalbant apie Rusijos invaziją į Ukrainą, „nepamiršta laiko“.

„Kaip ir nuo pat pradžių, mes nuolat atsižvelgiame į laikrodžio rodyklę, nepamirštame skubos jausmo, nepamirštame, kad laikas nėra mūsų draugas, – sakė J.Kirby. – Todėl per paskutines daugiau nei 90 šio karo dienų mes ir toliau kasdien perkėlinėjome įrangą.“

CNN ketvirtadienį pranešė, kad Joe Bideno administracija ruošiasi siųsti MLRS sistemas, kurios yra didesnio karinės ir saugumo pagalbos Ukrainai paketo, apie kurį gali būti paskelbta jau kitą savaitę, dalis. MLRS ir jos lengvesnė versija HIMARS, priklausomai nuo šaudmenų tipo, gali būti paleidžiamos iki 300 km atstumu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos pajėgų vadavietę Donecko srityje, kurioje buvo dislokuota daugiau kaip 20 aukšto rango karininkų.

Apie tai pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius per pokalbį su Marku Feiginu.

„Ką tik gauta informacija, kad Donecko srityje buvo pataikyta į priešakinį vadavietės postą, kuriame dirbo daugiau kaip 20 aukštų rusų karininkų, pastatas sunaikintas šiek tiek daugiau nei visiškai“, – sakė jis.

Kitų detalių O.Arestovyčius nepateikė.

Ukrainos valstybinė dujų bendrovė pateikė prašymą Vokietijos vyriausybei, kuriame reikalauja sustabdyti arba smarkiai apriboti dujų srautą dujotiekiu „Nord Stream 1“, skelbia „Sky News“.

Prašyme teigiama, kad nors dujotiekį eksploatuoti leidžiama pagal įstatymus, nes jis prisideda prie dujų saugumo Europoje stiprinimo, Rusija „pažeidė šiuos principus“.

„Kartu su „Naftogaz“ išsiuntėme kreipimąsi Vokietijos ekonomikos ministerijai ir Vokietijos reguliavimo institucijai... dėl „Nord Stream 1“ sustabdymo“, – nacionalinei televizijai sakė Ukrainos dujų sistemos operatoriaus vadovas Serhijus Makohonas. 

Jis pridūrė, kad Ukraina nori ir gali suteikti alternatyvų transportavimo maršrutą dujotiekiui, kuris eina Baltijos jūros dugnu.

Vokietija jau sustabdė Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kuris turėjo padvigubinti dujų tiekimą į Vokietiją, kaip bausmę už Rusijos invaziją į Ukrainą.

Šis 11 mlrd. dolerių vertės projektas baigtas statyti praėjusių metų pabaigoje, tačiau taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti. Analitikai teigia, kad Vokietija ir likusi Europa gali būti nelinkusi atsisakyti dujų iš esamo dujotiekio „Nord Stream 1“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad penktadienį skambinęs JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir aptaręs Amerikos karinę paramą Kyjivui.

D.Kuleba sako, kad „sunkioji ginkluotė“ yra svarbiausias Ukrainos darbotvarkės klausimas, o po pokalbio parašė, kad „daugiau ginklų bus pakeliui“.

Jo komentarai pasirodė CNN pranešus, kad J.Bideno administracija rengiasi pasiūlyti Ukrainai daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS) – pažangią tolimojo nuotolio raketų sistemą.

Iki šiol JAV atsisakė prašymų suteikti Ukrainai ilgesnio nuotolio raketų sistemas, nes, kaip pranešama, baiminasi, kad jos gali būti panaudotos atakuoti objektus Rusijoje ir taip išplėsti konfliktą.

Reaguodamas į šį pranešimą Rusijos valstybinės televizijos laidos vedėjas penktadienį pareiškė, kad siųsdamos šiuos ginklus JAV peržengtų raudoną liniją.

Dviem Jungtinės Karalystės piliečiams ir vienam marokiečiui, kovojusiems Ukrainos pusėje rytiniame Donbaso regione, gali būti skirta mirties bausmė, Rusijos remiamus sukilėlius cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) generalinės prokuratūros pareigūnas Viktoras Gavrilovas sako, kad baudžiamasis tyrimas baigtas ir – atsižvelgiant į tai, kad vyksta karas – kaltinamiesiems gali būti skirta mirties bausmė.

V.Gavrilovas įvardijo du suimtus britus kaip Shauną Pinnerį ir Andrew Hillą, o Maroko pilietį – kaip Saduną Brahimą.

Pranešama, kad DNR 2014 m. iš Ukrainos užgrobtoje teritorijoje įvedė mirties bausmę.

Ukrainos pareigūnai neigia, kad Severodonecko miestas Luhanske yra apsuptas, tačiau pripažino, kad viena miesto dalis yra Rusijos pajėgų rankose, skelbia CNN.

„Miestas nėra atkirstas ir nėra apsuptas. Kovos tęsiasi“, – interviu radijui sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Jis teigė, kad Rusijos kariuomenė „įžengė tik į miesto pakraščius“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Severodoneckas

„Tai karas, karas prieš labai galingą priešą, ir teoriškai viskas įmanoma, – sakė S.Haidajus, paklaustas apie galimybę, kad Rusijos pajėgos užims daugiau pozicijų mieste. - Aukštesnioji karinė vadovybė mato šią situaciją. Bet kol kas negaliu pasakyti, kad po dienos, dviejų, trijų jie visiškai užims teritoriją. Ne, greičiausiai jie to nepadarys.“

„Turime pakankamai jėgų“, – tęsė jis, kartu įspėdamas, kad „galbūt bus įsakymas mūsų kariams net atsitraukti“.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad rusai bando remontuoti pažeistas geležinkelio linijas Šiaurės Ukrainoje, kad išlaikytų savo tiekimo kelius.

Penktadienį paskelbtame atnaujintame pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad „siekdamas pagerinti savo kariuomenės logistiką, priešas bando atkurti sugadintus geležinkelius.“

„Visų pirma laikinai okupuotose Charkivo srities teritorijose okupantai pasitelkia 29 atskirų geležinkelio brigadų padalinius iš Smolensko su specialia technika ir įranga, skirta geležinkelių infrastruktūrai remontuoti“, – sakoma atnaujinime.

Geležinkelis iš Rusijos į Charkivo sritį ir į pietus iki Iziumo yra labai svarbi Rusijos puolimo aprūpinimo linija.

Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau smarkiai apšaudomos, nes bando vystyti puolimą į Sloviansko miestą Donecko srityje. Rusijos puolimo operacijos vyko keliose gyvenvietėse aplink Sjeverodonecko miestą, kur Ukrainos gynyba buvo nuolat bombarduojama.

Pranešime priduriama, kad Rusijos pajėgos taip pat bando nutraukti ukrainiečių tiekimo linijas iš Bachmuto, kuriomis remiami fronto daliniai Sjeverodonecko srityje, tačiau jų puolimai trijose gyvenvietėse buvo nesėkmingi.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad penktadienį virš pietinio Chersono regiono vienas iš jų lėktuvų numušė Rusijos naikintuvą Su-35.

Feisbuke oro pajėgos paskelbė, kad „apie 14 val. virš Chersono srities Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų naikintuvas MiG-29 numušė Rusijos naikintuvą „Su-35“.

Nors Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvų Mig-29 kontingentas sensta, tačiau, pasak JAV pareigūnų, iš kitų šalių atvežtos atsarginės dalys leido dislokuoti daugiau šių kovinių naikintuvų nei prieš Rusijos invaziją. 

Rusijos gynybos ministerija nuolat tvirtina, kad Ukrainos koviniai lėktuvai buvo numušti, o dabartinį Ukrainos karinių oro pajėgų kovinį pajėgumą sunku įvertinti.

Su-35 yra pajėgesnis ir modernesnis orlaivis, tačiau nuo invazijos pradžios Rusijos oro pajėgos patyrė tam tikrą savo pajėgų išsekimą. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Austrijos kancleriui Karlui Nehammeriui pareiškė, kad kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus visame pasaulyje yra nepagrįsti, ir atkreipė dėmesį į Vakarų sankcijas, pranešė Kremlius.

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad bandymai versti Rusiją atsakinga už žemės ūkio produktų tiekimo pasaulio rinkoms sunkumus yra nepagrįsti“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Buvo išsamiai paaiškintos tikrosios šių problemų priežastys, kurios, be kita ko, kilo dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos prieš Rusiją nukreiptų sankcijų“, – tvirtinama jo pranešime.

Plačiau skaitykite čia.

Sjeverodonecko rajono administracijos vadovas Romanas Vlasenka BBC sakė, kad Ukrainos pajėgoms reikia daugiau sunkiosios ginkluotės, kad išstumtų rusus iš miesto.

Jis teigė, kad Rusijos pajėgos neturi kiekybinio pranašumo, bet turi daugiau sunkiosios ginkluotės.

„Ginklai pasiekia frontą daugelyje Luhansko ir Donecko sričių rajonų, – sakė R.Vlasenka. - Tačiau tam, kad kontrpuolimas būtų greitas ir veiksmingas, mums jų reikia daugiau“.

Jis sakė, kad Rusijos pajėgos yra priemiesčiuose ir bando užimti miestą iš trijų pusių, tačiau per pastarąsias tris dienas du kartus buvo atstumtos iš centrinių rajonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šiuo metu beveik pusė Ukrainos grūdų eksporto yra sustabdyta, nes Rusija ir toliau blokuoja pagrindinius šalies eksporto kelius per Juodąją ir Azovo jūras, ir pavadino šią situaciją potencialia „katastrofa“ pasaulio maisto saugumui, skelbia CNN.

Penktadienį internetiniame forume kreipdamasis į Indonezijos užsienio politikos analitinį centrą, V.Zelenskis sakė: „22 mln. tonų grūdų šiandien laikoma bunkeriuose. Mes negalime jų tiekti į tarptautines rinkas, kur jų reikia būtent šiuo metu“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad JT skaičiavimai, jog badas šiais metais gali paliesti dar 50 mln. žmonių, yra „konservatyvūs“, o tai reiškia, kad nukentėjusiųjų skaičius bus didesnis. 

„Badas neateina vienas, jį visuomet lydi politinis chaosas, kuris dar labiau pablogina padėtį, griauna žmonių gyvenimus, sukuria nesaugias sąlygas paprastiems žmonėms, – sakė jis. – Liepos mėnesį, kai daugelis šalių išeikvos praėjusių metų derliaus atsargas, taps akivaizdu, kad katastrofa tikrai artėja.“

Ukrainos prezidentas taip pat priėmė kvietimą dalyvauti lapkričio mėnesį Indonezijoje vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. Jis paragino šeimininkus įtraukti „tik draugiškas šalis“, leisdamas suprasti, kad Rusija neturėtų dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Balyje.

Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianikas pareiškė, kad išlieka raketų atakų iš Baltarusijos grėsmė ir kad Baltarusija gali būti įtraukta į karą prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.

„Išlieka Rusijos raketų smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė prieš svarbią Ukrainos civilinę infrastruktūrą dėl raketų „Iskander-M“ paleidimo divizijos perkėlimo iš Osipovičių rajono Mogiliovo srityje į Baltarusijos Bresto srities pasienio rajonus“, – sakė atstovas spaudai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Pogonovo ir Bogučaro poligonuose (Voronežo sritis, Rusija) rengiama 1 500 motorizuotųjų šaulių, tankų ir artilerijos dalinių rezervistų.

„Gali būti, kad po šių trijų savaičių mokymų minėtas personalas dalyvaus kovinėse operacijose Ukrainoje“, – teigė Gynybos ministerija.

Aliaksandras Lukašenka nurodė sukurti Baltarusijos „liaudies miliciją“. Baltarusijos valdžia nori parodyti „priešams“, kad „nereikia iškišti kaklo“, pareiškė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.

„Vyriausiasis vadas (Aliaksandras Lukašenka – UNIAN) vakarykščiame pasitarime, kuriame buvo sprendžiami ginkluotųjų pajėgų plėtros klausimai, pavedė mūsų šalyje įkurti „liaudies miliciją“... Svarbiausia, kad šiam tikslui turime ir žmonių, ir ginklų“, – sakė V.Chreninas.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Pasak jo, „mūsų tėvynės gynėjų skaičius padidės daug kartų“.

„Vis dar turime aptarti šiuos klausimus su gubernatoriais, juos apibrėžti teisėkūros būdu. Ir mes puikiai žinome, kad mūsų tėvynės gynėjų skaičius daug kartų padidės. Mums tai labai svarbu, ypač dabartinėje situacijoje, kad galėtume taikiai... ir parodyti, kad nereikia dairytis aplinkui, nes bus adekvatus atsakas, jei kas nors ateis į mūsų žemę“, – apibendrino Baltarusijos gynybos ministerijos vadovas.

Ketvirtadienį Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad būtina įsteigti Pietų operatyvinę vadovybę šalia sienos su Ukraina.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad puolimas prieš Ukrainą būtų savižudybė „paskutiniam Europos diktatoriui“ Aliaksandrui Lukašenkai.

Vienas Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį pranešė, kad Mariupolį užėmusios rusų pajėgos atšaukė moksleivių vasaros atostogas šiame pietrytiniame uostamiestyje, kad vaikai būtų parengti pereiti prie rusiškos mokymo programos.

Šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties, kai praėjusią savaitę ginklus sudėjo šimtai Mariupolio gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių.

Okupantai paskelbė pratęsiantys mokslo metus iki rugsėjo 1 dienos, socialiniuose tinkluose parašė miesto pareigūnas Petro Andriuščenka.

Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.

„Visą vasarą vaikai turės mokytis rusų kalbos, literatūros ir istorijos, taip pat matematikos – šių dalykų pamokos vyks rusų kalba“, – rašė P.Andriuščenka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sugriautas Mariupolis

Pasak jo, taip siekiama „pašalinti Ukrainą iš mokymo programos ir paruošti vaikus grįžti į mokyklą su rusiška mokymo programa“.

P.Andriuščenka sakė, kad Rusijos paskirtiems miesto vadovams sunkiai sekasi pritraukti mokytojus. Pasak jo, devyniose mokyklose dirba tik 53 mokytojai.

P.Andriuščenka nenurodė, kiek vaikų mieste liks be vasaros atostogų.

Per brutalią rusų pajėgų apsiaustį ir bombardavimus Mariupolis buvo beveik sulygintas su žeme.

Paskutiniai ukrainiečių kariai, slėpęsi subombarduotoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“, gegužės 20 dieną sudėjo ginklus, o Rusija melagingai „visiškai išvadavusi“ Mariupolį.

Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas teigia, kad dėl jūrų humanitarinių koridorių, kuriais būtų galima iš šalies išgabenti grūdus ir taip užkirsti kelią pasaulinei maisto krizei, su Maskva nebuvo sutarta. Anot jo, Rusija, anksčiau melagingai skelbusi apie tokius koridorius, bando apkaltinti Ukrainą dėl krizės.

Jo teigimu, Rusijos gynybos ministerijos pranešimas apie saugius koridorius laivams buvo „bandymas sukurti informacinį alibi Rusijai“, rašo CNN.

Anksčiau šią savaitę Maskva pareiškė, kad atidarys du „jūrų humanitarinius koridorius“ iš Ukrainos Chersono, Mykolajivo, Odesos, Pivdenių, Mariupolio ir kt. uostų.

Fidžio teismas atmetė prašymą sustabdyti JAV pareigūnų vykdomą su vienu rusų oligarchu siejamos jachtos „Amadea“ areštą.

Prieš penkerius metus pagaminta 106 metrų ilgio jachta „Amadea“, kurią Jungtinės Valstijos sieja su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu, buvo areštuota Vašingtono prašymu praėjusį mėnesį, kai įplaukė į Fidžio uostą, nes S. Kerimovui taikomos JAV sankcijos.

Oficialios jachtos „Amadea“ savininkės bendrovės „Millemarin Investment“ atstovai paneigė, kad 280 mln. eurų vertinama jachta priklauso S.Kerimovui. Jie tikino, kad pagal Fidžio įstatymus, pagal kuriuos buvo sulaikytas laivas, Jungtinės Valstijos negali jo areštuoti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Superjachta „Amadea“

Apeliacinio Teismo rašytiniame sprendime sakoma, kad teismas atmetė bendrovės „Millemarin Investments“ apeliaciją ir jo sprendimas įsigalios po septynių dienų.

F.Haniffas žurnalistams sakė, kad ketina kreiptis į Fidžio Aukščiausiąjį Teismą. Jis taip pat sakė prašysiantis uždrausti JAV agentams išplukdyti jachtą „Amadea“ iš Fidžio, kol teisme bus nagrinėjama jo apeliacija.

Plačiau skaitykite ČIA.

JK premjeras Borisas Johnsonas penktadienį sakė, kad Rusija Donbase daro „lėtą“, bet „apčiuopiamą“ pažangą ir paragino suteikti Ukrainai didesnę karinę paramą, pavyzdžiui, aprūpinti ją daugkartinio paleidimo raketų sistemomis.

„Manau, kad labai, labai svarbu, kad nesusiviliotume neįtikėtinu ukrainiečių didvyriškumu nustumiant rusus nuo Kyjivo vartų“, – sakė B.Johnsonas interviu „Bloomberg“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Bijau, kad Putinas didele savo ir (Rusijos) kariuomenės kaina toliau kramto žemę Donbase, jis toliau daro laipsnišką, lėtą, bet, bijau, apčiuopiamą pažangą“, – pridūrė jis.

B.Johnsonas pabrėžė, kad dėl to „absoliučiai būtina“ toliau teikti karinę paramą Ukrainai.

„Dabar jiems reikia tokio tipo raketų, daugkartinio paleidimo raketų sistemos MLR, kuri leistų apsiginti nuo šios labai žiaurios Rusijos artilerijos, ir štai kur dabar turi eiti pasaulis“, – pridūrė jis.
 

Maskva kaltina Kyjivą, esą derybos įstrigo „Ukrainos pusės sprendimu“, pareiškė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ketvirtadienį, po buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio pasisakymų, D.Peskovas nurodė, kad Maskva tikisi, jog Ukraina sutiks su status quo bei įvykdys jos teritorinius reikalavimus, rašo CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Praėjusią savaitę interviu agentūrai „Reuters“ Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų bei sakė, kad Kyjivas nesutiks su jokiu susitarimu, kuris būtų susijęs su teritorijos perleidimu Rusijai. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis palygino Kisindžerio pareiškimus su 1938 m. nuolaidžiavimu nacistinei Vokietijai.

Daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS) siuntimas būtų „potencialus žaidimo pokytis“, kuris galėtų turėti didelį poveikį karo veiksmams Donbase, skelbia „Sky News“.

Taip karo ekspertai reagavo į pranešimus, kad JAV gali pradėti tiekti šiuos ginklus Ukrainai.

MLRS gali iššaudyti 12 raketų per mažiau nei minutę ir gerokai padidintų Ukrainos artilerijos nuotolį.

Agentūros „Reuters“ nacionalinio saugumo korespondentas Jonathanas Landay'us šį žingsnį pavadino „galimu žaidimo pakeitimu“.

Prieš pasirodant šiai naujienai, į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas sakė, kad MLRS tiekimas Ukrainai „strateginis dalykas“. Jis pridūrė: „Jų reikia greitai ir jų reikia daug“.

Ukrainos vadovybė daug kartų kreipėsi į Vakarus, prašydama suteikti tolimojo nuotolio artilerijos, kuri padėtų atremti Rusijos pajėgas šalies pietryčiuose.

Tris mėnesius trukusio karo metu NATO vadovai nesiryžo tiekti sunkiosios ginkluotės Ukrainai, bijodami eskaluoti konfliktą su Maskva. Tačiau, naujausiais duomenimis, JAV linkusios pradėti tiekti Ukrainai daugkartinių raketų paleidimo įrenginius MLRS.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį apkaltino Vakarų valstybes paskelbus „totalinį karą“ jo šaliai ir jos žmonėms bei kultūrai, Maskvai tęsiant savo karinę kampaniją Ukrainoje.

„Vakarai paskelbė karą mums, visam rusiškajam pasauliui. Rusijos ir visko, kas susiję su mūsų šalimi, atšaukimo kultūra jau siekia absurdo lygį“, – per vieną susitikimą ministerijoje sakė S.Lavrovas.

Jis kaltino Vakarus izoliuojantis nuo rusų rašytojų, kompozitorių ir kitų kultūros veikėjų.

„Galima drąsiai sakyti, kad ši padėtis išsilaikys ilgą laiką“, – pridūrė S.Lavrovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Pasak ministro, Vašingtonas ir „jo palydovai dvigubina, trigubina, keturgubina savo pastangas sustabdyti mūsų šalį“.

Anot URM vadovo, Maskvos oponentai „pasitelkia įvairiausius įrankius – pradedant vienašališkomis ekonominėmis sankcijomis, baigiant melaginga propaganda pasaulinėje žiniasklaidos erdvėje“.

„Daugelyje Vakarų šalių kasdieniška rusofobija įgijo beprecedentį pobūdį ir, mūsų dideliam apgailestavimui, virtinėje šalių yra skatinama valdžios sluoksnių“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas atakuoja Rusijos sunkioji liepsnosvaidžių sistema TOS-1A „Solncepek“.

Pasak M.Podoliako, tai sunkiausias Rusijos nebranduolinis ginklas.

„Vaizdo įraše parodytas Rusijos liepsnosvaidžio sistemos „Solncepek“ darbas. Kai kurie partneriai nesiryžta suteikti reikiamų ginklų, nes baiminasi eskalacijos. Eskalacija?! Rusijos Federacija prieš ukrainiečius jau naudoja sunkiausius nebranduolinius ginklus, dėl kurių žmonės deginami gyvi. Galbūt atėjo laikas duoti atsakymą ne žmonėms ir perduoti reaktyvines salvinės ugnies sistemas Ukrainai?“ – rašo savo telegram kanale M.Podoliakas.

Mariupolyje, buvusioje „Oktiabr“ gamykloje, šalinant nuolaužas, rasta apie 70 žuvusiųjų kūnų, savo telegram kanale pranešė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Priežastis ta pati – po apšaudymo žmonės atsidūrė po pastato griuvėsiais. Žuvusiųjų kūnai buvo supakuoti į plastikinius maišus ir išvežti laidoti į masinę kapavietę“, – rašo P.Andriuščenka. Pasak Mariupolio mero patarėjo, kūnai nebuvo identifikuoti.

Jis pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip į mikroautobusą nešami kūnai maišuose.

Ši informacija nėra patvirtinta kitų šaltinių.

Rusija penktadienį pareiškė ateinantį sezoną ketinanti padidinti eksportui skirtų grūdų gamybą, tuo metu, kai pasaulinę maisto krizę dar labiau paaštrino Maskvos invazija į Ukrainą.

Kariniai veiksmai bei Rusijai įvestos sankcijos sutrikdė pasaulinį grūdų, kviečių ir kitų prekių tiekimą.

Rusijai ir Ukrainai tenka 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Neįvardijami Rusijos oligarchai prašo jiems panaikinti ekonomines sankcijas mainais už pagalbą Ukrainai. Šią žinią pranešė agentūra „Associated Press“, remdamasi savo diplomatiniais šaltiniais.

Neįvardyti Rusijos oligarchai šį pasiūlymą pateikė Kanados finansų ministrei Christai Freeland, kuri dešimtajame dešimtmetyje dirbo „Financial Times“ žurnaliste Maskvoje. Ch.Freeland apie pasiūlymą kalbėjo G7 finansų ministrų susitikime. AP šaltinių teigimu, pasiūlymas sukėlė susidomėjimą.

Nuo įvairių šalių sankcijų nukentėjo daug didžiųjų Rusijos verslininkų, įskaitant Petrą Aveną, Michailą Fridmaną ir Romaną Abramovičių, kuris buvo priverstas parduoti „Chelsea“ futbolo klubą su sąlyga.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad Rusijos pajėgos įš skirtingų krypčių puolą Severodonecko miestą bei vis bando atkirsti „gyvybės kelią“, kuriuo Ukrainos gynėjams gabenami kroviniai.

Pasak S.Haidajaus, Rusijos diversantai dar trečiadienį užėmė Severodonecko pakraštyje esantį viešbutį „Taika“.

Nuotr. iš S.Haidajaus „Facebook“ profilio/Viešbutis „Taika“ Severodonecke

Kovos tęsiasi ir ketvirtadienį, Ukrainos kariams nepavyksta kontroliuoti viešbučio teritorijos. S.Haidajus praneša apie nukautus mažiausiai du Rusijos diversantus.

Pasak S.Haidajaus, rusų pajėgos Bachmuto kryptimi nuolat atakuoja „gyvybės kelią“, kuriuo galima pasiekti Severodonecką, tačiau joms nepavyksta įsitvirtinti. Tačiau kelias smarkiai apšaudomas, juo itin pavojinga važiuoti. Okupantai taip pat atakuoja tiltus, kad nutrauktų komunikaciją su regiono miestais.

Rusijos pajėgų atakuojamas Severodoneckas

„Per pastarąsias 24 valandas Donbase buvo atremta 12 priešo atakų, sunaikintas tankas, penkios artilerijos sistemos, penki šarvuotų kovinių mašinų vienetai ir penkios transporto priemonės. Oro gynybos daliniai numušė priešo sraigtasparnį Ka-52, sparnuotąją raketą ir bepilotį orlaivį „Orlan-10“, – rašo S.Haidajus.

Rusų artilerija nuolat apšaudo Severodonecką, pranešama apie mažiausiai keturis žuvusius civilius.

Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, ketvirtadienį sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi. Tai įvairūs Rusijos pareigūnai pareiškia jau nebe pirmą kartą.

V.Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų. 

Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto. 

„V.Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi reikšmingai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jei Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – nurodė Kremlius pranešime, išplatintame po V.Putino ir M.Draghi pokalbio telefonu.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis ilgai, o Vladimiras Putinas nenori užleisti pozicijų ir atsisakyti agresyvių ketinimų. Taip skelbia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis.

Jo teigimu, dabar pagrindinė Rusijos okupacinių pajėgų užduotis – apsupti Ukrainos kariuomenės dalinius rytuose ir pasiekti administracines Luhansko bei Donecko regionų ribas.

Negana to, V.Skibickis pareiškė, kad planus karinei kampanijai Ukrainoje Rusijos karinė vadovybė koreguoja kas mėnesį. O žvalgybiniai duomenys esą liudijo, kad aktyvi karo stadija tęsis iki metų pabaigos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Putinas niekuo nepasitiki, nieko negirdi. Jis turi savo paties planus atkurti Rusijos imperiją ir jų neatsisako. Šis karas tęsis. Kiek ilgai truks aktyvioji jo fazė, priklausys nuo mūsų priešinimosi, mūsų pajėgų būklės ir paramos, kurios sulaukiame“, – sakė V.Skibickis.

Esą manoma, kad Rusija gali rugsėjo 11 dieną surengti pseudoreferendumus ar panašius balsavimus okupuotuose Ukrainos regionuose. Be to, spalio 7 dieną – 70-asis V.Putino gimtadienis, tad kariuomenė gali įteikti jam „dovaną“.

„Putinas ketina vadovauti Rusijai iki mirties. Kaip rodo žvalgybos duomenys, Rusijos Federacijos prezidentas jau seniai atsisakė „įpėdinio“ scenarijaus“, – pridūrė V.Skibickis.

Ukrainos Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pareiškė, kad naktis buvo rami. Esą kartą buvo įjungtos oro pavojaus sirenos, tačiau bombardavimų neužfiksuota.

Tačiau Sumų regiono, esančio Ukrainos šiaurės rytuose ir besiribojančio su Rusija, gubernatorius Dmytro Žyvyckis kaip tik paskelbė, kad vyko apšaudymai. Jis „Telegram“ parašė, kad nuo pusės penkių ryto kas pusvalandį šaudyta Šostkos apskrityje. Aukų ir sužeistų žmonių nėra.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pagrasino išsiųsti iš šalies kurį nors JAV žurnalistą arba nebeleisianti dirbti kuriai nors žiniasklaidos priemonei, jei platforma „YouTube“ vėl užblokuos jos kassavaitinių spaudos konferencijų transliacijas.

„Kelios mano spaudos konferencijos buvo blokuotos. Pasakėme taip: jei dar kartą blokuosite spaudos konferencijos transliaciją, vienas žurnalistas arba viena JAV žiniasklaidos priemonė keliaus namo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova per apskritojo stalo diskusiją.

Ji taip pat įspėjo Lenkijos žiniasklaidą, pabrėžusi, kad „visa tai prižiūri ponia, turinti Lenkijos pilietybę“. M.Zacharova turėjo galvoje „YouTube“ vadovę Susan Wojcicki – lenkų kilmės JAV pilietę.

„Scanpix“/AP nuotr./Marija Zacharova

„Atsižvelgdami į Lenkijos poziciją (Rusijos atžvilgiu), galime neapsiriboti JAV“, – sakė M.Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, „YouTube“ pašalino daugelio prokremliškų žiniasklaidos priemonių kanalus, o daugelis Vakarų šalių blokavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemones, įskaitant televiziją RT ir naujienų agentūrą „Sputnik“.  

Praeitą savaitę Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurą Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti RT.

Reaguodama į Ukrainos prašymą JAV prezidento J.Bideno administracija svarsto praplėsti siunčiamos ginkluotės įvairovę į ją įtraukiant pažangias tolimojo nuotolio raketų sistemas (MLRS), remdamasis vienu JAV pareigūnu skelbia CNN.

Remiantis CNN, apie tai gali būti paskelbta jau kitą savaitę.

Ukraina taip pat prašo atsiųsti didelio mobilumo artilerijos raketų sistemą „Himars“.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

J.Bideno administracija kelias savaites dvejojo, ar siųsti minėtas sistemas, nes Nacionalinio saugumo taryboje kilo susirūpinimas, esą Ukraina gali panaudoti jas atakoms Rusijos teritorijoje rengti, rašo CNN. Susirūpinimas kilo ir dėl to, ar tikrai JAV gali sau leisti iš kariuomenės atsargų perduoti tokio lygio ginklus.

Ši byla atrodo esantis pirmasis oficialus patvirtinimas, kad kariai atsisako dalyvauti Rusijos karinėje kampanijoje Ukrainoje, pradėtoje vasario 24 dieną.

Karinis teismas Rusijos pietinėje Kabardos-Balkarijos respublikoje trečiadienį nurodė išnagrįnėjęs „reikiamus dokumentus“ ir apklausęs Nacionalinės gvardijos pareigūnus. Ši vidaus saugumo struktūra yra atskira nuo Rusijos kariuomenės.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovai „nepagrįstai atsisakė vykdyti oficialią užduotį“ ir jų apeliaciją atmetė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Chersone

Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų paviešinta „karinių paslapčių“, pridūrė teismas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ ketvirtadienį citavo teismo spaudos tarnybos pranešimą, kad minimi Nacionalinės gvardijos kariai atsisakė vykdyti užduotį per kampaniją Ukrainoje, kurią Maskva oficialiai vadina ne karu, o „specialiąja karine operacija“.

Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko „Telegram“ kanale pranešė, kad naktis ir ankstyvas rytas buvo neramūs – po Rusijos apšaudymo sugriauti pastatai, griuvėsiuose ieškoma žmonių. 

Tikslesnės informacijos apie tai, kokie ir kur esantys objektai atakuoti, V.Rezničenko nepateikė. 

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį viešėdama Kyjive sakė, kad po įsiveržimo į Ukrainą Rusijai prireiks dešimtmečių, kad pataisytų savo reputaciją pasaulyje.

Per spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovo Denysu Šmyhaliu Suomijos premjerė pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „lūžio tašku“ Europai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sanna Marin

Pasak jos, šis karas „iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir mūsų požiūrį į Rusiją“.

„Pasitikėjimas prarastas ištisoms kartoms“, – sakė S.Marin.

Premjerės vizitas į Ukrainą surengtas Suomijai ir kaimyninei Švedijai praėjusią savaitę pateiktus istorines paraiškas dėl narystės NATO. Abi šalys atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. 

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pentadienį ryte pateiktoje naujausioje apžvalgoje nurodo, kad Rusija atnaujino puolimą ir apšaudo šalį ginančias pajėgas prie Slovjansko – miesto, esančio Donecko srityje. 

„Donecko kryptimi rusų okupantai vykdo aktyvias puolamąsias operacijas. Jie toliau apšaudo mūsų dalinius, rengia raketų smūgius ir pergrupuoja karius“, – teigiama apžvalgoje. Joje taip pat rašoma, kad Rusija bando judėti ir atkirsti čia esančius Ukrainos karius nuo pagrindinių šalies pajėgų.

„Lymano kryptimi rusų priešas vykdo žvalgybą, remiamas artilerijos bando įsitvirtinti Lymano kaime“, – teigiama toliau. 

Slabožansko srityje Rusija ruošia motorizuotų pėstininkų personalą tankų ir artilerijos dalinių papildymui, „daro žalą ugnimi ir vykdo nuotolinį vietovių užminavimą mūsų kariuomenės padalinių galimo dislokavimo maršrutuose.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karys Svitlodarske

Remiantis pranešimu, Charkivo srityje Rusijos pastangos sutelktos į užimtų pozicijų išlaikymą bei Ukrainą ginančių pajėgų judėjimo stabdymą. Agresorės šalies pajėgos siekia išlaikyti Chersono srities kontrolę, aktyviau apšaudo Ukrainos pajėgas, vykdo oro žvalgybą. 

„Juodojoje ir Azovo jūrose rusų priešo jūrų grupės toliau blokuoja civilinę laivybą“, – rašoma toliau.

Generalinio štabo teigimu, per pastarąją parą Donecko ir Luhansko kryptimis atremta dvylika Rusijos atakų, sunaikintas tankas, penkios artilerijos sistemos, penki šarvuotų kovos mašinų vienetai ir penki automobiliai. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė priešo sraigtasparnį, sparnuotąją raketą ir nepilotuojamą orlaivį. 

Zaporižios karinė administracija nurodo, kad Rusija iš Krymo į Zaporižios sritį gabeda kovinius šaudmenis ir karinę įrangą, įskaitant „Grad“ sistemas. Link Melitopolio iš Krymo vyksta karinės technikos kolona.

Pranešime nurodoma, kad Rusijos pajėgos sustiprinto tankų batalioną. Be to, Rusijos kariai kuria trečiąją gynybos liniją ir perkelia pastiprinimą, kad užtikrintų ir išlaikytų savo pozicijas Ukrainos rytuose, administracija remiasi portalas „Ukrainska Pravda“. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sunaikinta grūdų silosinė Donbaso regione

Jau anksčiau pranešta, kad Melitopolyje planuojama dalyti rusiškus pasus.

„Melitopolio ūkininkai parduoda savo grūdų atsargas, nes baiminasi, kad atsisakius duoti grūdus okupantams už dyką, gali būti nusavintos visos atsargos. Trečiadienį 20 sunkvežimių su grūdais kolona pajudėjo Krymo link“, – teigiama pranešime. 

Severodonecko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Strukas nurodė, kad padėtis mieste išlieka sudėtinga. Pranešama apie vykusius mūšius ir į vieną iš viešbučių („Mir“) įsiveržusią Rusijos diversinę žvalgybinę grupę. Ukrainos kariai visą dieną bandė diversantus išmušti iš viešbučio. Apie tai rašo portalas „Unian“. 

„Apšaudomas Bachmuto-Lysyčansko greitkelis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi visų būtinų priemonių, kad greitkelis būtų saugus, eismas greitkeliu dabar galimas, bet labai pavojingas“, – pranešė A.Strukas.

Anot jo, vakar iš Lysyčansko evakuota tik 12 žmonių, evakuacija vykdoma mažomis grupėmis, sunaikinta 60 proc. gyvenamųjų miesto pastatų, Severodonecke apie 90 proc. pastatų apgriauta. 

JAV įsikūręs Karo studijų institutas naujausiose ketvirtadienį paskelbtoje apžvalgoje teigia, kad pastarosiomis dienomis padidino savo persvarą Rytų Ukrainoje, nors ukrainiečių gynyba tebėra veiksminga. 

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar yra sakiusi, kad šiuo metu kovos yra „didžiausio intensyvumo“, palyginti su ankstesniais Rusijos puolimais, ir greičiausiai toliau intensyvės. Ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas Rusijos laimėjimus yra apibūdinęs kaip „laikiną sėkmę“. Anot jo, Ukrainos pajėgos naudoja manevrinę gynybą, siekdamos daryti spaudimą Rusijos pasiekimams svarbiausiose teritorijose.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Soledaras

Šiuo metu Rusija kontroliuoja daugiau kaip 95 proc. Luhansko srities ir artimiausiomis dienomis tikriausiai toliau stengsis galutinai įsitvirtinti Severodonecke, rašo Karo studijų institutas. Vis dėl to, nors šalis agresorė pasiekė keletą laimėjimų, jų puolimas tebėra lėtas, pajėgos nusilpusios, bus sunku susitvarkyti su nuostoliais, kurie dar laukia. 

Keli svarbiausi instituto ekspertų pastebėjimai:

• Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė prasiveržti į pietryčius nuo Iziumo netoli Charkivo ir Donecko srities sienos.
• Rusijos pajėgos toliau stabiliai žengė į priekį aplink Severodonecką ir tikriausiai artimiausiomis dienomis sieks visiškai apsupti Severodonecko-Lysyčansko rajoną.
• Rusija toliau atkakliai žengė į pietus ir vakarus nuo Popasnos link Bachmuto, tačiau artėjant prie paties miesto Rusijos pajėgų žengimo tempas greičiausiai sulėtės.
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos užimtuose Pietų ašies rajonuose rengia „trečiąją gynybos liniją“, siekdamos įtvirtinti ilgalaikę regiono kontrolę ir ruošdamosi atremti galimus būsimus Ukrainos kontrpuolimus.
  VIDEO: Kova už „Azovstal“: kas vyko milžinišką plotą užimančioje gamykloje?

  

  Kova už „Azovstal“: kas vyko milžinišką plotą užimančioje gamykloje?

  Alisa Guseva, Šarūnas Mičiulis

   

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi pabrėžė, kad suintensyvėjęs Rusijos puolimas Ukrainos rytiniame Donbaso regione atspindi „akivaizdžią genocido politiką“.

„Dabartinis okupantų puolimas Donbase gali paversti regioną negyvenamu“, – sakė V.Zelenskis.

„Jie nori sudeginti Popasną, Bachmutą, Lymaną, Lysičanską ir Severodonecką iki pelenų. Kaip Volnovachą, kaip Mariupolį“, – kalbėjo jis.

Prezidento kabineto nuotr./Volodymyras Zelenskis

Arčiau Rusijos sienos esančiuose miestuose, tokiuose kaip Doneckas ir Luhanskas, Rusijos pajėgos „renka visus, kas tik gali, kad užpildytų okupacinio kontingento nužudytųjų ir sužeistųjų vietą“, sakė V.Zelenskis.

Anot jo sakė, spaudimas Rusijai „tiesiogine prasme yra gyvybių gelbėjimo klausimas“ ir kad kiekvienas uždelsimas, ginčas ar pasiūlymas „nuraminti“ Rusiją veda prie „naujų nužudytų ukrainiečių“ ir naujų grėsmių visiems žemyno gyventojams.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.