1709 metų birželio 27 dieną vykęs Poltavos mūšis prie to paties pavadinimo miesto centrinėje Ukrainoje vertinamas kaip lemiama Rusijos pergalė du dešimtmečius trukusioje kovoje su Švedijos karaliumi Karoliu XII.
Sovietiniuose vadovėliuose tai buvo vertinama kaip Rusijos pergalė, valdant Petrui Pirmajam, prieš Švedijos dominavimą Rytų Europoje.
Tačiau dėl ukrainiečio etmono Ivano Mazepos vaidmens šiame ano meto dviejų galybių susidūrime kilo debatai tarp Ukrainos provakarietiškų ir prorusiškų politikų.
„Ivanas Mazepa nėra išdavikas“
 |
| 10 Ukrainos grivinų banknotas su Ivano Mazepos atvaizdu |
Ukrainos etmonas, kurio atvaizdas yra ant 10 grivinų banknoto, ištikimų Maskvai žmonių yra laikomas išdaviku, tačiau provakarietiški ukrainiečių lyderiai jį laiko tautos didvyriu.
I.Mazepa, oficialiai būdamas Petro Didžiojo sąjungininku, perėjo į kitą pusę ir kovojo švedų pusėje tariamai supykęs dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir caro negebėjimo apsaugoti Ukrainos nuo lenkų išpuolių.
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka šių metų Rusijos kaltinamus I.Mazepai dėl „vadinamosios išdavystės“ pavadino „užsitęsusia isterija“ ir įkūrė naują nacionalinį apdovanojimą, pavadintą šio prieštaringai didvyrio vardu.
„Ivanas Mazepa nėra išdavikas, nes jis neišdavė Ukrainos žmonių. Jis turėjo vienintelį tikslą – išsaugoti Ukrainos valstybę“, – pareiškė V.Juščenka.
Tačiau Ukrainos prezidentas susilaukė atkirčio iš prorusiškų savo oponentų.
„Juščenka šlovina tokius asmenis, norėdamas padaryti iš Rusijos priešą, ir mes to neleisime. Intrigomis ir išdavystėmis Mazepa stangėsi įgyti asmeninę nepriklausomybę, bet ne Ukrainos žmonių“, – sakė įstatymų leidėjas Valerijus Konovaliukas iš Regionų partijos.
Tuo tarpu Ukrainos Liaudies partija skundėsi, kad Poltavos meras uždraudė jų žygį, kuriuo norėta paminėti mūšyje žuvusius ukrainiečių kazokus, bet pritarė religinei procesijai Rusijos pergalės garbei.
Rusiją erzina kitoks istorijos traktavimas
Po 1709 metų mūšio I.Mazepa Rusijos buvo vadinamas išdaviku. Caras Petras Didysis įsakė jį atskirti nuo Ortodoksų bažnyčios. Rusijos poetų Aleksandro Puškino ir kompozitoriaus Piotro Čaikovskio kūryboje jis taip pat vaizduojamas kaip išdavikas.
 |
| Gustafo Cederströmo paveikslas „Karolis XII ir Mazepa prie Dniepro“ |
Gegužę Rusija užsipuolė Ukrainos rengimąsi minėti 300-ąsias metines ir sumanymą pastatyti I.Mazepai paminklą.
Tuo siekiama sukurti „dirbtinę konfrontaciją su Rusija“, sakoma Rusijos URM pareiškime.
„Norėtume priminti Ukrainos lyderiams, kad žaidimai su istorija, ypač turint paslėptų nacionalistinių motyvų, niekada neprivedė prie gero“, – priduriama pareiškime.
Maskvą vis labiau erzina Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių respublikų mėginimai reabilituoti nacionalinius didvyrius, kuriuos sovietų istorikai buvo sumenkinę.
Gal būt daugiausia nepasitenkinimo kelia Antrojo pasaulinio karo įvykių vertinimas. Rusija laiko save nenuginčijama nacių Vokietijos nugalėtoja, tačiau daugelis posovietinių valstybių rusų armijos įžengimą į jų teritorijas laiko ne išlaisvinimu, bet okupacija.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nurodė įsteigti komisiją, kuri apsaugotų Rusijos istoriją nuo „falsifikacijų“. Šis žingsnis tik pabrėžia istorinių ginčų, kurie netyla nuo 1991 metų, kai iširo Sovietų Sąjunga, aštrumą.
Tuo tarpu ukrainiečių požiūris į I.Mazepą atspindi kultūrinius ir kalbinius skirtumus, kurie egzistuoja tarp rusakalbės rytų ir ukrainietiškai kalbančios Vakarų Ukrainos.
30 proc. gyventojų I.Mazepą laiko „kovotoju už Ukrainos nepriklausomybę“, tuo tarpu 28 proc. jį „laiko persimetėliu, perėjusiu į priešų gretas“, parodė balandį atlikta viešosios nuomonės apklausa.
