Tai nurodoma KT sprendime, paskelbtame penktadienį.
Savo sprendimą KT argumentavo tuo, kad tarp Ukrainos konstitucijoje išvardytų valstybės simbolių raudonos vėliavos nėra.
KT sprendime sakoma, jog, atsižvelgiant į piliečio Jurijaus Kostenkos kreipimąsi, jo ginčijamas įstatymo nuostatas reikia suprasti taip, kad konstitucijoje numatytas Ukrainos valstybės simbolių sąrašas, į kurį įeina valstybės vėliava, valstybės herbas ir valstybės himnas.
Nagrinėdamas šį kreipimąsi KT nustatė, kad iškilo būtinybė išnagrinėti užginčijamas įstatymo nuostatas tuo aspektu, ar jos atitinka konstituciją. Išnagrinėjęs jas KT pripažino šias nuostatas nekonstitucinėmis.
KT pasiūlė Aukščiausiajai Radai įstatymais nustatyti Ukrainos valstybės simbolių, visų pirma Ukrainos valstybės vėliavos, naudojimo tvarką.
Kaip jau pranešta, į KT kreipėsi Ukrainos liaudies deputatas J.Kostenka, kuris prašė pateikti kai kurių įstatymo „Dėl Ukrainos įstatymo “Dėl Pergalės 1941-1945 metų Didžiajame tėvynės kare įamžinimo„ pataisų, kokia tvarka turi būti naudojamos Pergalės Vėliavos kopijos“, nuostatų oficialų paaiškinimą.
Kaip jau pranešta, gegužės 24 dieną J.Kostenka padavė minėtą kreipimąsi, kuriame teigia, kad „įstatymas ne tik prieštarauja daugeliui konstitucijos straipsnių, bet ir provokuoja piliečių separatistines nuotaikas, juo siekiama suskaldyti Ukrainą“.
Šį įstatymą Aukščiausioji Rada priėmė balandžio 21 dieną. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasirašė jį gegužės 20 dieną.
Pagal įstatymą, Pergalės vėliava gali būti iškelta ant stiebų greta Ukrainos valstybės vėliavos.
Įstatymu nustatoma Pergalės vėliavos oficialaus naudojimo tvarka. Pergalės vėliava traktuojama dokumente kaip „sovietinės liaudies, jos armijos ir laivyno pergalės prieš fašistinę Vokietiją Didžiojo Tėvynės karo metais simbolis“.
Pagal įstatymą, Pergalės vėliavos išvaizda turi atitikti 150-osios antrojo laipsnio M.Kutuzovo ordino Idricos šaulių divizijos puolimo vėliavą.
Įstatymas taip pat nustato, kokia tvarka naudojama Pergalės vėliava prie Amžinosios ugnies, Nežinomo kareivio ir nežinomo jūreivio kapų, taip pat per iškilmingus renginius, skirtus Pergalės dienai.
Kaip žinoma, Radai priėmus įstatymą, buvo griebtasi provokacijų Gegužės 9-ąją Lvove, kur viešai išskleidus atvežtą iš Odesos raudoną vėliavą Pergalės dienos proga, kilo masiniai susirėmimai.
