„Kas būtų laukę Ukrainos (be šios sutarties)? Atsakymas aiškus: bankrotas ir socialinė griūtis“, – M.Azarovas sakė parlamentui.
„Tai būtų naujametinė dovanėlė Ukrainos žmonėms“, – ironiškai pridūrė jis.
Jis gyrė antradienio „istorinę sutartį“ tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Viktoro Janukovyčiaus kaip vienintelę išeitį ekonomikos krizės apimtai šaliai.
„Prezidentas pasiekė susitarimą nepaprastai palankiomis sąlygomis dėl Ukrainos ekonomikos kreditavimo, leidžiančio vykdyti didelio masto ekonomikos modernizacijos planus“, – pažymėjo M.Azarovas.
M.Azarovas sakė, kad Ukraina jokiu būdu negalėjo pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, nes Kijevui būtų tekę sutikti su nepriimtinai griežtomis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sąlygomis vykdyti ekonomikos reformas.
Jis taip pat smerkė sutartį dėl Rusijos dujų pardavimo Ukrainai, kurią 2009 metais pasirašė tuometė premjerė Julija Tymošenko, vėliau nuteista kalėti už tą žingsnį.
„Prezidentas užbaigė tą šalies nacionalinių interesų išdavystės istoriją, (susijusią su) tomis pačiomis jėgomis, kurios kursto nestabilumą šiandien, – pažymėjo premjeras. – Susitarimai, kurie buvo pasirašyti (Maskvoje), suteikia geras perspektyvas Ukrainos ekonomikai. Šiandien niekas nebekelia grėsmės Ukrainos ekonomikos ir finansų stabilumui.“
Tuo tarpu demonstrantams, kurie tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, protestuodami dėl vyriausybės sprendimo nepasirašyti sutarties su ES, M.Azarovas paskelbė aiškų perspėjimą.
Vyriausybė dabar „niekam neleis destabilizuoti“ padėties šalyje, perspėjo jis.
Ukrainos opozicija baiminasi, kad V.Janukovyčiaus pasirašytos sutartys tikriausiai yra susietos su slaptais susitarimais, ir pažadėjo toliau siekti pirmalaikių rinkimų.
„Janukovyčius pasinaudojo Ukraina kaip pėstininku“, opozicijos lyderis ir buvęs sunkiasvoris pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko sakė apie 50 tūkst. žmonių miniai Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje antradienio vakarą, kaltindamas prezidentą perleidus Rusijai Ukrainos pramonės įmones mainais į Rusijos finansinę pagalbą.
„Didelis klausimas, ką pasirašė Janukovyčius“, – pažymėjo V.Klyčko.
„Mes tai vertiname labai neigiamai. Manome, kad Janukovyčius pardavė mūsų šalį“, – sakė suartėjimą su ES palaikantis protestuotojas Artūras, budintis Maidanu vadinamoje aikštėje.
Rusijos pagalba galbūt leis Kijevui laikinai išvengti lėšų stygiaus, vykdant neatidėliotinus finansinius įsipareigojimus, ir tikėtino nemokumo, šalį tebekrečiant recesijai. Ukrainos ekonomika toliau traukėsi nuo praeitų metų pirmosios pusės.
Kas būtų laukę Ukrainos (be šios sutarties)? Atsakymas aiškus: bankrotas ir socialinė griūtis
V.Putinas, siųsdamas aiškią žinią protestuotojams Kijeve, sakė, kad Rusija nesitarė dėl Ukrainos narystės Maskvos vadovaujamoje Muitų sąjungoje mainais į paskelbtas nuolaidas, nors opozicija įtarė priešingą scenarijų.
„Norėčiau visus nuraminti – šiandien mes visiškai neaptarinėjome Ukrainos prisijungimo prie Muitų sąjungos klausimo“, – pabrėžė V.Putinas.
Tačiau kol kas neaišku, ką Rusija gaus mainais už sprendimą sumažinti Ukrainai tiekiamų gamtinių dujų kainą sumažinti nuo maždaug 400 iki 268,5 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, nors ši nuolaida yra itin didelis V.Janukovyčiaus laimėjimas.
„Skubiai suteiktos Rusijos paskolos Ukrainai gresia tolesniu reikalingų ekonomikos reformų ir būtinos ES modernizacijos atidėliojimu, – Švedijos užsienio reikalų ministras Carl Bildt komentavo socialiniame tinkle „Twitter“. – Nuosmukis gali tęstis.“
Pasak analitikų, sutartys, apie kurias paskelbė V.Putinas, gali sumažinti Ukrainos einamosios sąskaitos deficitą maždaug 4,5 mlrd. dolerių, tačiau nepašalina pavojaus, kurį kelia delsimas imtis ekonomikos reformų.
„Šiandienos sutartis Ukrainai suteiks trumpalaikį atokvėpį. Tačiau ateinančius porą metų išlieka reikšmingų iššūkių“, – sakė Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ Neilas Shearingas.
