„Tūpimas buvo įdomiausia ir dinamiškiausia mano ekspedicijos dalis, – sakė Kanados astronautas Robertas Thirskas. – Paskutines 20 minučių mūsų nuleidžiamąjį aparatą stipriai blaškė; pro iliuminatorių mačiau plazmą. Jausmai, kuriuos patyriau, dešimteriopai viršijo visus mano lūkesčius.“
Su juo antradienį į Žemę grįžęs belgų astronautas Frankas de Winne'as prisipažino, kad šį kartą tūpimas buvo minkštesnis negu praėjusį kartą – taip pat rusų laivu. „Pirmasis tūpimas buvo kiek kietesnis. Dabar viskas buvo kitaip“, – pažymėjo jis.
Kanados astronautas žurnalistams sakė orbitoje patyrės nepaprastų įspūdžių – labiausiai jį sukrėtė amerikiečių erdvėlaivio skrydis aplink TKS, prieš grįžtant į Žemę.
„Šatlas yra gražiausias kosminis aparatas, didingiausias, – nurodė R.Thirskas. – Savo gyvenime daugiau tokio nepamatysime.“
Belgų astronautą labiausiai sužavėjo japonų „sunkvežimio“ HTV-1 jungimasis prie Tarptautinės kosmoso stoties.
„Laivą pastatė Japonijoje, prie stoties jį sučiupo kanadietiškas manipuliatorius, kurį valdė amerikietis, o stočiai tuo metu vadovavo rusų kosmonautas“, – pasakojo F.de Vinne'as. Su jais skridęs rusų kosmonautas Romanas Romanenka sutiko su kolega belgu – jam taip pat padarė įspūdį japonų laivo švartavimasis.
Tačiau, pasak jo, ne mažiau įspūdingas buvo ir prieš mėnesį atgabento Mažojo tyrimų modulio prijungimas prie rusiškojo TKS segmento. „Pro du iliuminatorius modulio viduje mes galėjome stebėti stotį iš viršaus, – dalijosi įspūdžiais R.Romanenka. – Iš jo galima stebėti išėjimus į atvirą kosmosą: ir iš rusiškos, ir iš amerikietiškos šliuzo kameros.“
