Kaip rašo gazeta.pl, Kolumbijos universiteto Niujorke mokslininkas, užkrečiamųjų ligų gydytojas dr. Danielis Griffinas yra įsitikinęs, kad būtų labai gerai žinoti viremijos (viruso kiekis viename mililitre kraujo) lygį tuo metu, kai pacientas guldomas į ligoninę, ypač vertinant galimybes, ar paciento sveikatos būklė pablogės.
Viremijos lygis tiriamas sergant ir kai kuriomis kitomis užkrečiamomis ligomis (tarkim, ŽIV).
Kalbant konkrečiai apie COVID-19 ir viremijos lygio įtaką ligos eigai, informacija dar nėra pilna ir duomenys nuolat atnaujinami.
Tačiau vis dėlto mokslininkai gana vieningai patvirtina ryšį tarp viruso kiekio organizme ir rizikos sunkiai sirgti COVID-19 bei didesnės mirties tikimybės.
JAV jau pasirodė nurodymų laboratorijoms atliekant testus tirti ir viruso kiekius mėginiuose. Nes daug ekspertų pastebi, kad tokios informacijos nenurodymas yra lyg prarastas šansas geriau suprasti, kaip vystosi COVID-19 konkrečiam pacientui.
O jeigu pavyktų geriau įvertinti paciento būklę ir galimą tolesnę ligos eigą guldant jį į ligoninę, galima būtų geriau išnaudoti ligoninės galimybes.
Ekspertai taip pat tikina, kad rodiklis, koks vidutiniškas viremijos lygis visuomenėje, rodo ir tai, ar epidemija plečiasi, ar traukiasi.
Niujorko „Weill Cornell Medicine“ centre vykdytas 3 tūkst. ligoninėje gydomų pacientų stebėjimas parodė, kad 40 proc. pacientų, kurie sirgo COVID-19 ir mirė nuo šitos ligos ligoninėje, turėjo aukštą viruso lygį organizme.
Nevados visuomenės sveikatos departamento tyrimai taip pat parodė, kad kuo mažesnis viruso kiekis organizme, tuo lengviau įveikiama COVID-19 liga.
O jeigu tas lygis buvo itin aukštas, tikimybė mirti žmogui per 30 dienų buvo didesnė keturis kartus, palyginti su pacientais, kurių organizme viruso buvo mažiau.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad vertinti viremiją yra gana sudėtinga, kadangi tyrimai nėra iki galo patikimi. Jie labai priklauso nuo to, kur imami ir kokie yra.
Tarkim, mėginių iš gerklės ar nosies tyrime paklaidos tikimybė didesnė, nei tiriant kraują.
Be to, viruso kiekis žmogaus organizme gali kisti ir ligos metu – net per kelias valandas galima pasiekti lūžį.
Viruso lygis gali staigiai augti iki pat organizmo imuninės sistemos atsako, tada jis krenta, tačiau viruso likučiai organizme laikosi gana ilgai ir tai rodo testai, nors žmogus jau būna sveikas.
Taip pat viremija priklauso nuo to, ar tyrimas darytas pacientui tik susirgus, ligos eigos viduryje ar jau sveikstant.
Vis dėlto ekspertai sutinka, kad šie rodikliai kartu su kitais duomenimis yra svarbi informacija parenkant tinkamą gydymą pacientui.
-
COVID-19 Lietuvoje: nustatyta 2360 naujų atvejų, mirė 36 žmonės, virusas nesustoja plisti globos namuose, įmonėse, ligoninėse
-
Pasaulis Naujuosius metus pasitinka varžomas pandemijos ir karantino
-
Lietuvos bažnyčiose viešos pamaldos nevyks iki sausio 10 dienos
-
Statistikos departamentas perima koronaviruso duomenų apdorojimo ir skelbimo procesus
