Kietuolio įvaizdį vis stiprinantis V.Putinas, pagarsėjęs kelionėmis į sunkiai prieinamus regionus, sraigtasparniu pasiekė rusų ir vokiečių tyrimo stotį, esančia vienoje saloje Lenos upės žiotyse, Arkties vandenyno pakrantėje Jakutijoje.
Juoda striuke nuo žvarbių vėjų apsisaugojęs Samoilovo saloje, netoli Tiksio gyvenvietės, V.Putinas pamatė iškastinio trijų tūkstantmečių senumo ledo bei išnykusių mamutų kaulų.
„Ar klimatas kinta dėl to, kad Žemė kvėpuoja, gyvena, išskiria dujų, metano, ar taip yra dėl žmogaus veiklos?“ – mąstė V.Putinas, sėdęs gerti arbatos su mokslininkais jų trobelėje.
2003 metais V.Putinas nustebino mokslininkus savo samprotavimais, kad pasaulio klimato atšilimas „dviem ar trimis laipsniais“ galėtų būti naudingas Rusijai, nes jos žmonėms nebereikės nešioti kailinių ir išaugs žemės ūkio našumas.Jis pabrėžė, kad „prieš 10 tūkst. metų ėmė nykti mamutai. Tai buvo susiję su klimato šiltėjimu, jūros lygio kilimu, ganyklų mažėjimu“.
„Visa tai vyko be jokios žmogaus įtakos“, – pabrėžė jis.
Didžiuliai gauruoti mamutai, šiuolaikinių dramblių giminaičiai, gyveno dabartinio Sibiro regione, bet maždaug prieš 10 tūkstančių metų jie pradėjo nykti; šis procesas siejamas su klimato šiltėjimu ir žmogaus įtaka – jie intensyviai medžiojo mamutus.
Tačiau tokios V.Putino abejonės nesutampa su pagrindine mokslininkų nuomone, kad būtent dėl žmogaus ekonominės veiklos metu išmetamų dujų šiltėja klimatas Žemėje.
2003 metais V.Putinas nustebino mokslininkus savo samprotavimais, kad pasaulio klimato atšilimas „dviem ar trimis laipsniais“ galėtų būti naudingas Rusijai, nes jos žmonėms nebereikės nešioti kailinių ir išaugs žemės ūkio našumas.
Stotyje dirbanti vokietė mokslininkė parodė nebijanti aiškiai reikšti savo nuomonės, prieštaraujančios diktatoriaus ambicijų turinčiam Rusijos premjero požiūriui.
„Įvairaus kuro deginimas labiau veikia klimatą nei išsiskiriantis metanas“, – pareiškė Inken Preuss Rusijos naujienų agentūrai.
„Tokių klimato pokyčių niekada anksčiau nevyko ir žmonija tam daro didžiulę įtaką“, – pridūrė mokslininkė.
Rusija jau seniai sulaukia ekologų kritikos dėl nenoro sumažinti anglies dvideginio emisijos, tačiau Maskva tvirtina negalinti šiuo lemtingu momentu aukoti ekonominių šalies interesų.
Tačiau didžiuliai alinantys šių metų karščiai pridarė šaliai milžiniškų nuostolių. Sausros žala žemės ūkiui siekia apie milijardą dolerių, sunaikinta ketvirtadalis pasėlių.
V.Putinas mokslininkams pareiškė, kad šiais metais gerai suprato klimato pokyčių poveikį, kai iki šiol neregėti gaisrai sunaikino šimtus tūkstančių hektarų miškų.
Pastebėdamas, kad mamutai pasitraukė į tolimas salas, kai klimato kaitos pokyčiai tapo nepakeliami, jis pajuokavo: „Norėčiau žinoti, kas čia įvyks netolimoje ateityje ir į kokias salas mes turėsime persikelti.“
Laukinės gyvūnijos mylėtoju besiskelbiantis V.Putinas pastaruoju metu įvairiuose Rusijos regionuose pasirodo šalia baltojo lokio, tigro ar leopardo, taip norėdamas suteikti savo įvaizdžiui dar daugiau griežtumo.
