Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 12d. 18:35

V.Žirinovskis ir įtakingas Rusijos parlamentaras jau keikia A.Lukašenką: ką tai reiškia?

Konstantinas Zatulinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Konstantinas Zatulinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, žinia, vienas pirmųjų pasveikino Aliaksandrą Lukašenką su neva įtikinama pergale sekmadienio rinkimuose. Bet įdomu tai, kad keli Kremliaus aplinkai priskiriami Valstybės Dūmos deputatai kalba visiškai priešingai – kodėl?

Pirmiausia apie nesąžiningus rinkimus, jų rezultatų klastojimą ir brutalias represijas prieš protestuotojus prabilo ne kas kitas, o liberaldemokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis.

Prognozuoja, kad spruks iš šalies

Žinoma, kadangi Chabarovske jau senokai nesiliauja drąsūs protestai prieš jo partijos gubernatoriaus nušalinimą, V.Žirinovskis kažkiek padrąsėjęs.

Bet vieša paslaptis, kad yra riba, kurią peržengti jis nei nori, nei gali – Kremlius jį iškart nugrūstų į politikos paraštes.

Vis dėlto jo žodžiai „Twitter“ nuskambėjo gana įspūdingai ir, aišku, ironiškai, nes V.Putino ranka, kuria jis valdo Rusiją, nulieta iš dar tvirtesnės geležies.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Žirinovskis
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Žirinovskis

„Baltarusija subrendo Lukašenkos režimo pabaigai. Jis išdavė savo žmones ir prieš jį sukilo visa šalis. Protestai Baltarusijoje – Lukašenkos pabaigos pradžia.

Jis pats tai supranta. Kad ir kiek jis išsilaikytų – savaitę, mėnesį, metus, jis vis tiek turės bėgti iš šalies. Visi, absoliučiai visi yra prieš jį“, – parašė V.Žirinovskis.

Buvo dar ir ankstesnė jo žinutė, paskelbta sekmadienį, beje, protestams dar net neprasidėjus. V.Žirinovskis paskelbė: „Solidarizuojuosi su visais, kurių atžvilgiu vykdomos represijos, visų pirma, su brutaliai sulaikytais „Dožd“ žurnalistais.

V.Žirinovskis: kad ir kiek Lukašenka išsilaikytų – savaitę, mėnesį, metus, jis vis tiek turės bėgti iš šalies. Visi, absoliučiai visi yra prieš jį.

Jie turi būti paleisti. Rinkėjai jau atsisakė tikėti Lukašenka. Aliaksandro Grigorjevičiaus laukia Janukovyčiaus likimas.“

Aišku, V.Žirinovskis visada garsėjo neprognozuojamumu, o ir Kremlius tokį jo elgesį, kaip minėta, iki tam tikros ribos, toleruoja.

Pavadino pakrikusiu

Bet jau antradienį, protestams ir jų malšinimui įsibėgėjus, prabilo ir vienas aršiausių vadinamųjų vanagų Rusijos Valstybės Dūmoje – komiteto, kuruojančio Nepriklausomų Valstybių Sandraugos santykių ir užsienyje gyvenančių rusų teisių gynimo klausimus, vicepirmininkas Konstantinas Zatulinas.

Jis davė interviu Gazeta.ru ir pareiškė, kad prezidento rinkimai Baltarusijoje buvo surengti „visiško klastojimo atmosferoje, todėl jų rezultatai abejotini“.

Vikipedijos nuotr./Konstantinas Zatulinas
Vikipedijos nuotr./Konstantinas Zatulinas

„Padėtis tokia, kad spėliojimas, kiek balsų iš tikrųjų surinko Lukašenka, prilygsta būrimui iš kavos tirščių.

Akivaizdu, kad tiek daug balsų jis nesurinko. Apgavystė yra ir tai, kad 40 proc. Baltarusijos rinkėjų balsavo iš anksto. Rezultatai nėra patikimi“, – kalbėjo K.Zatulinas.

„Kažkas jau pasakė, kad Lukašenka laimėjo rinkimus, bet pralaimėjo šalį. Ir taip yra dėl jo ypač savanaudiškos politikos, kurios esmė – išsaugoti asmeninės galios režimą.

Menkai tikėtina, kad pasaulio viešoji nuomonė sutiks su Lukašenka. Jis peržengė visas ribas. Mes nenorime „maidano“ Baltarusijoje, bet jis išprotėjęs. Problema tokia, kad Baltarusijos lyderis, kalbant apie galią, yra pakrikęs“, – pridūrė Rusijos parlamentaras.

Saviveikla ir dūmų uždanga

Tokie K.Zatulino, kuris dar ir paragino Maskvą nepripažinti rinkimų Baltarusijoje rezultatų, komentarai tarsi ir kertasi su daugelio analitikų matoma Kremliaus pozicija – esą geriausia palaukti ir tada pažiūrėti.

Įdomu pažvelgti ir į Rusijos žiniasklaidos komentarus. Televizija, taip, tvirtai reiškia paramą A.Lukašenkai, bet net Kremliaus valdomi ar vyriausybę remiantys dienraščiai paskelbė kelis komentarus, kuriuose reiškiamos simpatijos protestuotojams.

Yra svarstymų, kad bent jau K.Zatulino komentarai reiškia, jog A.Lukašenkai siunčiamas signalas – esą aktyvios paramos iš Maskvos jam tikėtis nereikėtų.

Vis dėlto Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė, kad šiuos pasisakymus reikėtų vertinti kaip saviveiklą, kuri Rusijoje leidžiama.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

„Bet dar svarbiau tai, kad sąmoningai suformuoja dūmų uždanga – šiuo tikslu, beje, ir leidžiama saviveikla.

Tikslas yra visus galutinai supainioti, nes tokiais atvejais svarbu tik tai, ką šneka Putinas, Nikolajus Patruševas, jei kartais prireiktų iš verslo pusės – Igoris Sečinas ar Sergejus Čemezovas“, – tvirtino M.Laurinavičius.

Pernelyg nesistengs padėti

O galbūt Rusija, nors A.Lukašenka iš pažiūros yra jai palankus kandidatas, vykdantis prorusišką politiką, jau ruošiasi ateičiai – būsimiems santykiams su kitu prezidentu. Juk protestai gali ne nuslopti, o dar labiau įsibėgėti.

Juolab kad Londono universitetinio koledžo Rytų Europos ir slavų studijų mokyklos ekspertas Tadeuszas Giczanas pastebi, kad A.Lukašenka jau kelis dešimtmečius nėra labai patogus Rusijai.

2001-aisiais Rusija ilgai laukė vieno pagrindinio opozicijos kandidato, o A.Lukašenką esą išgelbėjo tik pačios opozicijos vaidai.

Konfliktai esą prasidėjo dar dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai tuometis Rusijos lyderis Borisas Jelcinas uždraudė A.Lukašenkai lankytis Rusijos regionuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka kolūkyje
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka kolūkyje

Tokie pastarojo vizitai pasidarė panašūs į kampaniją su ambicija tapti ne Baltarusijos, o jau Rusijos prezidentu. Juolab kad ir tarp rusų A.Lukašenka iki šiol gana populiarus.

„Lukašenka tikrai ne visada buvo numeris vienas Kremliui. Iš tiesų klausimas, ką parems Rusija, buvo iškilęs mažiausiai tris kartus – 1996 metais, kai Baltarusijos parlamentas inicijavo apkaltos A.Lukašenkai procedūrą, 2001-aisiais ir 2010 metais“, – rašo T.Giczanas.

2001-aisiais Rusija ilgai laukė vieno pagrindinio opozicijos kandidato, o A.Lukašenką esą išgelbėjo tik pačios opozicijos vaidai.

O 2010 metais Kremlius, anot T.Giczano, atvirai stojo A.Lukašenkai skersai kelio, nuėmė beveik visas subsidijas ir taip privertė jį kapituliuoti likus vos savaitei į rinkimų.

A.Lukašenka turėjo įstoti į Muitų sąjungą, vėliau virtusia Eurazijos ekonomine sąjunga, ir pagaliau sutiko parduoti Baltarusijos dujų operatorę „Beltransgaz“ rusų „Gazprom“.

„O ir dabar, tarkime, 2018 metais Rusijos ambasadoriumi Minske paskirtas Michailas Babičius yra bene didžiausias Lukašenkos priešas. Jis atakavo Lukašenką, susitiko su opozicija ir ėmė elgtis lyg būtų šalies vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Babičius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Babičius

Rusijoje Lukašenkos sąjungininkų vis mažiau. Seni jo sėbrai, Borisas Berezovskis ir Jurijus Lužkovas, jau mirė, o pernai rusų saugumo tarnybos sunaikino Jurijaus ir Aleksejaus Chotinų verslo konglomeratą, siejamą su būtent Lukašenka.

Visa tai nereiškia, kad Kremlius dabar parems Sviatlanos Cichanouskajos opoziciją. Ne. Bet Maskva pernelyg nesistengs padėti Lukašenkai ir liks paraštėse. Rusija pažįsta Lukašenką ir žino, kad jam valdant Baltarusija niekada nepasuks į Vakarus.

Bet Cichanouskaja, Viktoras Babaryka ar Valeras Capkala irgi nėra klasikiniai provakarietiški nacionalistai. Jie nereikalauja narystės NATO, neprieštarauja artimiems ryšiams su Rusija“, – svarsto T.Giczanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Parašykite atsiliepimą apie 15min