Rugsėjo 23 dieną tiek JAV, tiek ES paskelbė nelaikančios A.Lukašenkos Baltarusijos prezidentu.
„JAV negali laikyti Aliaksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu Baltarusijos lyderiu“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.
Tokią poziciją išreiškė ir ES įgaliotinis užsienio reikalams bei saugumo politikai Josepas Borrelis. „Padėtis mums aiški. Rugpjūčio 9-osios rinkimus laikome nesąžiningais“, – kalbėjo jis.
„Nepripažįstame Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu“, – pridūrė J.Borrellis.
Tačiau ką tokie pareiškimai reiškia praktiškai?
Besikeičianti trajektorija?
Prieš Baltarusijos prezidento rinkimus Vašingtono ir Minsko dialogas buvo stipriausias per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Vasarį Baltarusijoje apsilankęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo buvo aukščiausio lygio pareigūnas, atvykęs į šią šalį per pastaruosius 20 metų. Jo vizitas sutapo su pablogėjusiais A.Lukašenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiais, rašo RFE/RL.
Daugiausia dėmesio buvo skiriama Baltarusijos „suverenumui“, energijos tiekimui ir išsakytam JAV norui „normalizuoti“ santykius neapleidžiant Maskvos.
M.Pompeo pažymėjo, kad tai yra „didelių galios varžybų era ir galimybė varžytis dėl įtakos“. „Norime čia būti“, – Minske kalbėjo jis.
Tačiau po rugpjūčio 9-osios rinkimų, kai prasidėjo susidorojimas su taikiais baltarusių protestuotojais, JAV pareigūnai paragino nutraukti smurtą ir ieškoti taikaus krizės sprendinio. Po kelių savaičių JAV valstybės departamentas paskelbė nepripažįstantis A.Lukašenkos prezidentu.
JAV istorijos pavyzdžiai
Praeito šimtmečio pradžioje JAV prezidento Woodrow Wilsono administracija atsisakė pripažinti Meksikos prezidentu Victoriano Huertą. Ši problema buvo išspręsta V.Huertai pabėgus į gimtąją Ispaniją.
Po to JAV paprastai nesiimdavo lyderystės pripažįstant pretenzijas į kitų šalių valdymą, kai dėl jo būdavo varžomasi.
Ekspertai atkreipia dėmesį į Hondūro pavyzdį 2008-aisiais. Tuomet Vašingtonas laukė Amerikos valstybių sąjungos vertinimo prieš sutikdamas, kad prezidentas Manuelis Zelaya tapo nelegalaus karinio perversmo auka, rašo RFE/RL.
Po dvejų metų Vašingtonas nesiėmė ryžtingų veiksmų Vidurio Azijoje tol, kol Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas nepabėgo į Rusiją, o vėliau įsikūrė Baltarusijoje.
Tačiau pats naujausias pavyzdys – Vašingtono santykiai su Venesuela ir de facto prezidentu Nicolasu Maduro – gali būti kur kas informatyvesnis.
JAV ir daugiau nei 50 kitų šalių pripažino opozicijos lyderį Juaną Guaido teisėtu Venesuelos prezidentu nuo 2019-ųjų pradžios. Tuomet jis, kaip demokratiškai išrinktos Nacionalinės asamblėjos prezidentas, bandė suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę tol, kol bus surengti rinkimai su tarptautiniais stebėtojais. Tuo pat metu Vašingtonas uždarė ambasadą Venesuelos sostinėje Karakase.
JAV nuo to laiko sustiprino sankcijas ir vizų ribojimus, o tai prisidėjo prie ekonominio Venesuelos chaoso. Tačiau JAV išlaikė milijonų dolerių vertės humanitarinę ir plėtros pagalbą, teikiamą ir į kaimynines šalis pabėgusiems venesueliečiams, ir likusiems tėvynėje, praneša „Laisvosios Europos radijas“.
Vašingtonas ir toliau reikalauja Venesueloje surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus.
ES ir Rytų partnerystė
J.Borelis, paskelbdamas, kad nepripažįsta A.Lukašenkos prezidentu, tikino, jog Briuselis „naudoja visus turimus įrankius“, jog pakeistų pareigūnų Minske elgesį.
Vienas pagrindinių įrankių – daugiau nei dešimtmetį trunkanti Rytų partnerystės programa, skatinanti diplomatinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Sakartvelu, Moldova ir Ukraina.
Tačiau šis forumas kritikuojamas dėl nesugebėjimo apibrėžti tokių pagrindinių aspektų kaip „saugumas“ ir bendros „vertybės“, įskaitant demokratiją ir žmogaus teises, bei principo „iš viršaus į apačią“, keliančio grėsmę neįtraukti elementų, esančių už formalių galios struktūrų ribų, rašo RFE/RL.
ES pareiškime nenurodytos konkrečios priemonės, kurias nulems A.Lukašenkos nepripažinimas, o nurodama, kad Bendrija „peržiūri santykius su Baltarusija“.
„Kai ES sako, kad nori peržiūrėti bendradarbiavimą, tai reiškia, kad ieško, kur nuktraukti paramos programas ar iniciatyvas, dėl kurių susitarė su vyriausybe“, – RFE/RL sakė Tarptautinės krizių grupės (ICG) ES reikalų vadovas Giuseppe Fama.
Tačiau ES išlaidos su Baltarusija susijusioms programomis bei iniciatyvomis ir taip yra nedidelės, net palyginus su kitomis Rytų partnerystės šalimis.
„Be vyriausybės nepripažinimo formalumo, realybėje ES santykiai su Baltarusija nebus smarkiai paveikti, nes jau ir taip yra gana blogi, jei nuoširdžiai“, – sakė G.Fama ir pažymėjo, kad ES delegacija Minske nebuvo atšaukta.
Tačiau, pasak G.Famos, toks būdas gali padėti pasiekti progresą siekiant galutinio tikslo – demokratiškesnio balsavimo.
„Jie nustojo sakyti, kad šie rinkimai nėra geri. Ir svarbu tai, kad jie pradeda iš naujo kurti aplinką, kurioje gali buti surengti laisvi, sąžiningi, įtraukiantys kandidatus, demokratiški ir teisėti rinkimai Baltarusijoje“, – mano G.Fama.
Apeiti Kiprą
Bet koks ES kelias Baltarusijai turi eiti per Bendrijos viršūnių susitikimą, kuris turėtų vykti spalio 1-2 dienomis Briuselyje. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia diskutuota, ar ES vadovai gali susitarti dėl Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už susidorojimą su protestuotojais, sankcijų sąrašo.
Pranešama, kad sankcijas kol kas blokuoja Kipras, siekiantis įgyti tvirtesnę ES paramą dėl energetikos klausimų Viduržemio jūros konflikte su Turkija.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Maža žiežirba gali sukelti katastrofą“: ką reiškia įtampa Viduržemio jūroje?
„Kol visa tai paviršiuje gali atrodyti kaip svarbus ES ir JAV politikos pareiškimas, tai rodo įdomesnę kryptį tarptautinės politikos praktikoje“, – RFE/RL sakė profesorius Jamesas Ker-Lindsay. Jo manymu, tai gali būti būdas ES „pagerinti etišką užsienio politiką“.
Baltarusijoje taikūs protestai prasidėjo rugpjūčio 9 dieną paskelbus, neva daugiau nei 80 proc. balsų surinko ir prezidentu buvo perrinktas Aliaksandras Lukašenka. Tūkstančiams baltarusių nuolat išeinant į gatves, protestai brutaliai malšinami. Pranešama, kad nuo demonstracijų pradžios jau buvo sulaikyta apie 12 tūkst. žmonių, sulaikytieji izoliatoriuose kankinami.
