Manoma, kad konservatyvios „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijos vadovaujama vyriausybė, šiuo metu įsitraukusi į konfliktą su ES dėl pabėgėlių ir teisinės valstybės principo, pasitrauks iš bloko arba bus iš jo išmesta.
Savo ruožtu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas neseniai teigė, kad būtent tai ir yra PiS tikslas.
Įpykę Lenkijos premjerai tokius D.Tusko žodžius pavadino nesąmone. Jie pabrėžė, kad jei PiS slapta siektų Varšuvos pasitraukimo iš ES, tai būtų politinė savižudybė. Naujausių apklausų duomenimis, daugiau nei 80 proc. lenkų pritaria šalies narystei Bendrijoje.
Tokie skaičiai nėra joks siurprizas, kadangi Lenkija iš narystės ES gavo akivaizdžios ekonominės naudos. Tai – vienintelė Europos šalis, kurios ekonomika augo pasaulinės krizės metu. Lenkija taip pat sulaukė solidžių tiesioginių investicijų iš privačių investuotojų, o ne tik ES paramos, padedančios finansuoti svarbią infrastruktūros programą.
Lenkija nebėra paprasčiausiai pigi šalis, kurioje gamybą vykdo užsienio įmonės. Ji pamažu tampa verslo centru, iš kurio pasaulinės bendrovės tiekia paslaugas visai Europos rinkai. „Google“, „Uber“, „Amazon“, „Citigroup“ ir „JP Morgan“ – tik kelios didžiosios užsienio kompanijos, šalyje vykdančios europines operacijas.
„Mums tikroji ekonominė ES vertė yra ne subsidijos, o prieiga prie vidinės rinkos“, – sakė vienas iš ministrų.
Saugumo faktorius
Varšuva narystę ES laiko būtina siekiant užtikrinti šalies saugumą. Praeitą mėnesį premjeru tapęs Mateuszas Morawieckis teigė, kad vienas svarbiausių jo prioritetų – šalies saugumo stiprinimas augant įtampai santykiuose su Rusija.
Kaip ir kitos regiono šalys, Lenkija mano, kad visavertis priklausymas visoms daugiašalėms institucijoms, įskaitant ES, yra saugumo garantas.
Be to, kaip ir visos kitos regiono valstybės, Varšuva mano, kad Vakarų saugumą smarkiai supurtė „Brexit“ – jos nenori dar labiau pabloginti nestabilios situacijos.
Nors Varšuva ir Briuselis šiuo metu nesutaria dėl migracijos ir teisinės valstybės principo, yra daugybė sričių, kuriose Lenkija ir ES bendradarbiauja. Pavyzdžiui, Varšuva entuziastingai palaikė naujus Bendrijos bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimus.
Lenkija taip pat palaiko bloko pastangas sustiprinti bendrą rinką ir sudaryti naujus sandorius su Japonija, Australija, Naująja Zelandija ir Lotynų Amerikos šalių grupe, vadinama „Mercosur“. Jai priklauso ir Brazilija – viena galingiausių pasaulio ekonomikų.
Pavojus teismų sistemai
Lenkijos ministrai sako, kad didžiausias jų rūpestis – neleisti, jog nesutarimai su Briuseliu dėl teisinės valstybės principo pakenktų bendradarbiavimui kitose srityse.
Tai padaryti gali būti sudėtinga, kadangi gruodį Europos Komisija (EK) tik dar labiau paaštrino konfliktą. Lenkijai tęsiant teismų reformas, EK inicijavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį, leidžiantį įšaldyti valstybės narės balsavimo teises. Briuselis argumentavo, kad dabartinės PiS vadovaujama vyriausybė kelia rimtą grėsmę Lenkijai kaip teisinei valstybei.
Vis dėlto panašu, kad vyriausybė savo veiksmų neišsižadės. Varšuva teigia, kad teisėjų skyrimo proceso pokyčiai yra būtini siekiant pagerinti teisinės sistemos efektyvumą. Anot vyriausybės, dabartinė „teisėjų kasta“ – sutelkusi visą galią ir renkanti savus, jai vis dar priklauso buvę komunistai, siekiantys išplėsti komunistinį elitą.
Varšuva tikina, kad reformos atspindi praktikas kitose ES šalyse ir apskritai – Bendrija neva neturi teisės šalims narėms nurodyti, kaip jos turėtų skirti teisėjus.
Varšuva tikina, kad reformos atspindi praktikas kitose ES šalyse ir apskritai – Bendrija neva neturi teisės šalims narėms nurodyti, kaip jos turėtų skirti teisėjus.
Vis dėlto šie argumentai neįtikino EK ir pilietines teises ginančių grupių nei Lenkijoje, nei likusioje ES. Jos yra įsitikinusios, kad vyriausybė bando politiškai kištis į teismų sistemą ir pakloti pamatus pusiau autoritarinei valstybei, kurioje PiS gali vykdyti į politinius priešus nukreiptą raganų medžioklę ir pabloginti sąlygas privačiam sektoriui bei užsienio šalims priklausančioms kompanijoms.
Jei Varšuva neras šešių sąjungininkių, blokuojančių EK rekomendacijas, konfliktai gali tęstis ištisus metus.
Niekas Bendrijoje nesitiki, kad Europos Komisija nugalės ir bus įšaldyta Lenkijos balsavimo teisė ES ministrų susitikimuose – neabejojama, kad Vengrija vetuotų tokį žingsnį.
Vis dėlto tikroji Lenkijai kylanti rizika yra ta, kad Varšuva praras bet kokius svertus ateinančiose derybose dėl euro zonos, prie kurios vieną dieną turės prisijungti, reformų. Tas pats galiotų ir derybose dėl kito ES biudžeto: kai kurios narės jau dabar reikalauja, kad ateities mokėjimai priklausytų nuo ES rekomendacijų laikymosi.
Todėl tikrasis pavojus yra ne galimas Lenkijos pasitraukimas iš Bendrijos, o jos tapimas „antrarūše“ ES nare.
