„Atsiprašymų už priekabiavusių kunigų veiksmus neužtenka“, – sakė M.Collins Popiežiškajame Grigaliaus universitete susirinkusiems pasaulio Katalikų Bažnyčios vyskupams ir kardinolams.
„Reikia pripažinti ir prisiimti atsakomybę už žalą, kuri buvo padaryta (kunigų) vadovybei dažnai dangstant arba reikiamai nereaguojant į tokius atvejus, (prisiimti atsakomybę) už sugniuždytus aukų bei jų šeimų gyvenimus“, – kalbėjo ji.
M.Collins pasidalino savo siaubingais prisiminimais apie ją, tuomet 13- metę mergaitę tvirkinusį Dublino kunigą.
„Tie patys pirštai, kurie dar vakare mane tvirkino, kitą rytą laikė ir tiesė man šventąją Komuniją“, – kalbėjo 64-erių metų moteris.
Bažnyčios vadovai ilgai nereagavo į jos skundus, todėl, didžiąją gyvenimo dalį nuo depresijos kentėjusi moteris pagaliau tapo viena aktyviausių kunigų pedofilijos aukų gynėjų Airijoje.
„Jaučiu, kad geriausia mano gyvenimo dalis prasidėjo prieš 15 metų, kai mano tvirkintojas buvo patrauktas atsakomybėn. Per tuos metus aš bendradarbiavau su savo vyskupija ir Airijos Katalikų Bažnyčia, siekdama patobulinti jų vaikų apsaugos politiką“, – sakė M.Collins.
„Mano gyvenimas daugiau nebėra tuščias. Jaučiu, kad jis turi prasmę“, – kalbėjo ji.
Britų psichoterapeutė Sheila Hollins taip pat kalbėjo apie seksualiai išnaudojamų nepilnamečių būklę.
„Netikėjimas arba, dar blogiau – kaltinimai, kad buvai išnaudojamas, dar labiau padidina emocines ir psichines lytinio išnaudojimo sukeliamas aukų kančias“, – kalbėjo ji.
„Išnaudotojui arba jo vyresnybei nepripažinus kaltės, ši žala darosi dar didesnė“, – sakė specialistė.
